Ryškiai olimpiniame kaimelyje įsikūrusi didžiausia šalies istorijoje Italijos rinktinė. Tarp 372-iejų sportininkų yra ir lietuviška pavardė. Tinklininkė Indrė Sorokaitė savo svajonę debiutuoti olimpinėse žaidynėse įgyvendins ne su Lietuvos rinktinės marškinėliais, o Italijos.
Kartais didelės svajonės įgyvendinimui reikia pirmo mažo žingsnelio. Dabar ryški tinklinio žvaigždė dėkoja likimui už kadaise įvykusį atsitiktinumą.
„Atvykau į Italiją, kai man buvo 14. Visiškai nesitikėjau, kad iš to galėjo kažkas išeiti. Lankiau mamą atostogaudama. Pasitreniravau su komanda ir jiems patikau. Nuo to viskas ir prasidėjo. O dabar sėdžiu Tokijo olimpiadoje ir tiesiog mėgaujuosi iš viršaus visu tuo keliu, kurį sunkiai nuėjau per visą tą karjerą“, – sako I. Sorokaitė.
O kelias buvo ilgas. Nuo to momento, kai 14-os paliko Kauną ir persikraustė gyventi į Italiją praėjo daugiau nei pusė jos gyvenimo. Dabar Sorokaitei 33-eji – sportinės karjeros laikrodis tiksi ir ji galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse laiko tarsi visų pastangų įprasminimu.
Tačiau neapsieita ir be sunkių sprendimų – norėdama atstovauti italams priėmė šios šalies pilietybę. Lietuvoje dvigubą pilietybę galima turėti tik išimtiniais atvejais, tad ją teko prarasti.
„Pilietybės galbūt toks, dvigubas gyvenimas, dvi šalys. Dažnai būna diskusija, kad ar čia išdavikė aš. Vis tik lietuviai Lietuvoje yra patriotai. Turbūt aš todėl ir esu tokia pati patriotiška, nes turiu to paties kraujo. Visą laiką ir italai klausia, jeigu žaidžia Lietuva ir Italija, sako, už ką sirgsi? Aš sakau – nežinau. Aš noriu, kad abu laimėtų. Pasirinkimas yra kaip išplėšti gabalą širdies“, – sako I. Sorokaitė
Tinklinio žvaigždė – didelė Lietuvos sporto fanė. Stengiasi su šeima nepraleisti „Žalgirio“ rungtynių. Taip pat pati stebėjo lemiamą Lietuvos krepšinio rinkinės mūšį dėl olimpinio kelialapio.
„Šiandien mačiau atvažiavo Slovėnijos krepšinio rinktinė. Kadangi sekiau varžybas, mačiau Dončičių. Siunčiau broliui nuotrauką, sakau, žiūrėk koks pasididžiavimas pasauliui, toks jaunas. Brolis, kad niekaip jam neatleisime už tas varžybas. Jį suprantu, nes lygiai taip pat sėdėjau prie kompiuterio ir taip sirgau“, – sako I. Sorokaitė
Sorokaitė įsitikinusi – be lietuviams būdingo darbštumo ir užsispyrimo to nebūtų pasiekusi.
„Kada pasižiūri į olimpinius simbolius ir galvoji, kad dėl visko buvo verta. Kad ir kokie pasirinkimai buvo padaryti, jie buvo padaryti, kad atvestų mane čia“, – tvirtina I. Sorokaitė.
O tik užkopti į olimpą ir debiutuoti negana. Indrė su savo komanda kelia aukščiausius tikslus ir ties čia neketina sustoti.
„Aišku, komanda demonstruoja pastaraisiais metais. Mes esame antros pasaulyje ir trečios Europoje. Teisybė yra ta, kad tinklinio rinktinė dar neturi olimpinio medalio, tai visi tiesiog tikisi ir laukia“, – sako olimpietė.
I. Sorokaitė taip pat yra įkūrusi savo vardo tinklinio akademiją Lietuvoje ir mėgina imtis iniciatyvos atgaivinti šį sportą mūsų šalyje. Mat šiuo metu Lietuva net neturi suaugusiųjų nacionalinės rinktinės: nei vyrų, nei moterų. Olimpinėse žaidynėse pirmosios rungtynės Italijos rinktinės laukia sekmadienį su po neutralia vėliava žaisiančia Rusijos komanda.
