Kas lengviau – nubėgti maratoną (42,195 km) greičiau nei per pustrečios valandos ar nušliuožti slidėmis nuo stataus kalno? D. Lobačevskė jau sugeba abu šiuos dalykus, tačiau vienareikšmio atsakymo kol kas pateikti negali.
Profesionalūs sportininkai ypač daug dėmesio skiria sveikai mitybai, padedančiai pasiekti ir išlaikyti gerą fizinę formą. Specialiai rūpintis, kaip išeikvoti kalorijas, jiems nereikia. Tam pakanka intensyvių kasdienių treniruočių. Tačiau šįkart sportininkų pora neatsispyrė pagundai išmėginti šį tą naujo – deginti kalorijas mėgaujantis žiemos pramogomis Druskininkų „Snow Arenoje“.
„Atvažiavau, pamačiau, pabandžiau ir išsigandau, – apie savo pirmąją patirtį stovint ant kalnų slidžių juokdamasi pasakoja viena garsiausių Lietuvos stajerių. – Iš tikrųjų labai smagiai papramogavau. Pabėgau nuo savo kasdieninių minčių apie bėgimą, turėjau nemažai naujų pojūčių. Druskininkų sniego arenoje lankiausi pirmą kartą. Įspūdį paliko tas gigantiškas kalnas, ant kurio teko daug griuvinėti. Kai man baigsis bėgimo sezonas, aš ten tikrai vėl nuvažiuosiu prasiblaškyti.“
Kalnų slidinėjimo naujokė privertė savo gyvenimo draugą trumpam pakeisti amplua ir padirbėti slidinėjimo instruktoriumi. M. Griškonis šią patirtį prisimena su šypsena, o mokinės pažangą vertina teigiamai: „Negaliu sakyti, kad aš treniravau. Tiesiog stengiausi paaiškinti ir perteikti tai, ką pats žinau. Galbūt pavyko ne taip, kaip profesionaliam slidinėjimo treneriui, bet galiausiai išėjo visai neblogai. Prieš treniruotės pabaigą Diana jau sugebėjo padaryti kelis manevrus nenukritusi, tad, kaip pirmą kartą, – labai gerai.“
Tuo metu D. Lobačevskė apie savo debiutinį pasirodymą stovint ant kalnų slidžių atsiliepė kritiškiau. Anot jos, neblogai sekėsi trenerio nurodymų paisyti, bet kur kas prasčiau pavykdavo įvykdyti. Humoro jausmo nestokojanti lengvaatletė juokais prisipažįsta ne kartą pasijutusi nevykėliškai.
Pirmąsyk Druskininkuose žiemiškas pramogas išbandžiusi maratonininkė šmaikštavo, kad jos bėgimo bateliai yra nepalyginamai lengvesni už slidinėjimo batus: „Bėgime esu pripratusi prie labai lengvų batelių, o čia batai pasirodė kažkokie kosminiai ir vos pakeliami. Bėgant maratoną svarbu kuo lengvesnė sportinė avalynė, kad nereikėtų neštis su savimi daug papildomo svorio. Kalnų slidinėjime, atrodo, prioritetai kiek kitokie. Man vien jau apsiauti batus buvo sunku, o ką dar kalbėti apie vaikščiojimą ir šliuožimą slidėmis.“
M. Griškoniui slidės – ne naujiena. Pajėgiausi Lietuvos irkluotojai kiekvieną žiemą vyksta treniruotis į aukštikalnes. Tiesa, ten, gerindami savo fizinį pasirengimą, sportininkai treniruojasi lygumų slidėmis ir per savaitę įveikia nuo pusantro iki dviejų šimtų kilometrų.
„Visą praėjusį mėnesį praleidau slidinėdamas Bulgarijoje. Žinoma, lygumų slidėmis šliuožti ne taip smagu, kaip leistis nuo kalnų. Mūsų fizinio pasirengimo programoje, be slidžių, dar numatytos intensyvios treniruotės su svoriais, plaukimas, tad darbo tikrai netrūko“, – prisimena Lietuvos vyrų akademinio irklavimo vėliavnešys M. Griškonis.
