Londono olimpiadai priartėjus prie pabaigos, Balsas.lt pakalbino įvairiose pasaulio šalyse gyvenančius lietuvius, kurie papasakojo, kaip ši, kas ketverius metus vykstanti, sporto šventė pakeitė įprastą vietinių gyvenimo ritmą.
Taip pat sužinosite, kokios sporto šakos įvairiose šalyse yra mėgstamos labiausiai. Bei bent trumpai susipažinsite su konkrečių šalių sirgaliais bei jų reiškiamomis emocijomis. Jau rašėme apie olimpinę atmosferą Pietų Korėjoje, Gruzijoje ir Islandijoje. Todėl toliau pristatome Prancūziją ir Daniją.
Prancūzija pakerėta plaukimo pergalių
Prancūzijoje šiuo metu gyvenanti Dalia Plikūnė pasakojo, kad ir taip dinamiškas Paryžiaus gyvenimas, per olimpines žaidynes įgavo dar daugiau spalvų: „Tai yra tikra šventė sporto aistruoliams, o tų šventės apraiškų nereikia toli ieškoti. Aikštėje prie miesto rotušės yra įrengtas ekranas, kuriame galima stebėti įvairias transliacijas. Tai yra tikriausiai pagrindinis aistruolių susibūrimo taškas mieste. Nepastebėjau, kad masiškai visuose baruose būtų transliuojamos Olimpinės žaidynės, bet norint tikrai nesunku rasti tokį, kur gali sirgti už savo mėgstamą komandą ar sportininką su kitais aistruoliais.“
Incidentas Ispanijos ir Prancūzijos dvikovos metu (nuotr. SCANPIX)
Balsas.lt pašnekovė pabrėžė, kad prancūzai nėra abejingi krepšiniui, bet meilė jam nėra jų kraujyje. „Bent jau man taip atrodo. Prancūzai garsėja savo aistra futbolui ir regbiui. Regbis didžiuliam prancūzų širdies skausmui nėra įtrauktas į Londono olimpinių žaidynių programą. Jo, kaip olimpinės rungties, istorija yra komplikuota. Regbio žaidėjai paskutinį kartą Olimpinėse žaidynėse kovojo 1924-aisiais. Po to sekė daug nepavykusių bandymų jį vėl įtraukti į programą. Tikimasi, kad jis vėl sugrįš į olimpinės žaidynes Rio de Ženeire 2016-aisiais“, - sakė D. Plikūnė.
Ispanijos – Prancūzijos rinktinių dvikova (nuotr. SCANPIX)
Anot jos, prancūzus kaip ir lietuvius pakerėjo jų plaukikų pergalės: „Prancūzija sumušė savo ankstesnį pergalių plaukimo rungtyse rekordą: septyni olimpiniai medaliai – iš kurių keturi – aukso, ir plaukikai tapo nacionalinio pasididžiavimo objektu. Prancūzus pakerėjo nuostabi 21-erių metų prancūzo Florent Manaudou pergalės istorija. Kai jis laimėjo 50 metrų plaukimo laisvuoju stiliumi varžybas, jo sesuo Laure, taip pat olimpinė plaukimo čempionė, apkabino jaunėlį brolį ir pasakė, kad ji labai juo didžiuojasi. Šie du šarmingi olimpiniai čempionai iš vienos šeimos dabar yra tikros žvaigždės. Juos nuolat rodo per vietinę televiziją ir apie juos rašo spauda.“
Prancūzijos vyrų krepšinio rinktinė (nuotr. SCANPIX)
Balsas.lt pašnekovė pridūrė, kad prancūzai – aistringi sirgaliai, o ta aistra labai panašūs į lietuvius. „Yra tam tikrų universalių dalykų, prancūzas, kaip ir lietuvis palaikydamas savo mylimus sportininkus ypač per komandinio sporto varžybas skanduoja, dainuoja, šaukia, mojuoja vėliava, kai jiems nesiseka griebiasi už galvos, klausia kitame televizoriaus ekrane esančio žaidėjo: „ką tu darai?“, kad išreikštų savo identitetą ant veido nusipiešia vėliavų, dėvi marškinėlius, šalikus su tautine simbolika. Esu skaičiusi, įdomų straipsnį laikraštyje „Le Figaro“, kur buvo parašyta, kad prancūzai yra sporto sirgaliai, bet... prie televizoriaus. Jiems patinka žiūrėti sporto varžybas per televizorių, tačiau užsiimančių sportu yra nedaug. Remdamiesi Reimso vadybos mokyklos tyrimu žurnalistai didžiąją daugumą prancūzų išvadino tinginiais, nes net 80 proc. šalies populiacijos, jeigu ir užsiima sportu, tai mažiau negu tris kartus per savaitę“, - pasakojo D. Plikūnė.
Paryžiuje gyvenanti lietuvė pridūrė, kad šiame mieste yra net mūsų tautiečių pamėgtas baras, kur susiburia bendruomenė: „Ten gali rasti ir pakabintą lietuvišką trispalvę, o baro savininkas Pierre lietuvius gerai žino ir piktuoju nemini. Taigi ten rinkomės vėlyvą sekmadienio vakarą palaikyti Lietuvos krepšininkų varžybose su Argentina. Kitas varžybas stebėjau internetu. Nėra labai patogu, kai varžybos būna ryte. Kaip pavyzdžiui, buvo, kai žaidėme su Prancūzija. Tiems, kieno darbo grafikas yra griežtas, teko jas praleisti.“
Danai ruošiasi iš širdies
Danijoje įsikūrusi Aistė Hoffbeck, kad Londono olimpiada, visų pirma, tapo nuolatine pokalbių tema. „Olimpiada visada figūruoja žiniose, visi turi kažkokią nuomonę, mėgstamą sporto šaką ar komandą. Nors paties danų gyvenimo ritmo nesutrikdė. Danijoje visiems labai rūpi dviračiai, tad įsivaizduokit visų džiaugsmą, kai danai gavo auksą dviračių treke. Dar danams labai rūpi buriavimas, tad sidabras „Finn“ klasėje jiems irgi buvo didelis džiaugsmas“, - pasakojo A. Hoffbeck.
Futbolo sirgaliai ruošiasi vokiečių ir danų rungtynėms (nuotr. SCANPIX)
Anot jos, danų sirgaliai varžyboms mielai pasipuošia: „Drabužiai, perukai, išpaišyti veidai. Ir morališkai ruoštis pradeda kelios valandos prieš varžybas – paprastai varžybų dieną mieste svirduliuoja būriai apygirčių dainuojančių sirgalių, nors varžybos vyks tik vėlai vakare. Iš veido – solidūs šeimų tėvai, bet pagal elgesį – siaučiantys paaugliai. Agresijos nedaug – komandai pralaimėjus apverčia porą šiukšliadėžių, įmeta porą dviračių į artimiausią vandens telkinį, parašo ką nors nešvankaus ant artimiausio reklaminio stendo ir tiek. Didelių muštynių nebūna.“
Danijos ir Portugalijos rinktinių dvikova (nuotr. SCANPIX)
O prie nepatogumų, Aistė įvardijo tuos pačius dalykus, kurie trikdė ir Lietuvos gyventojus. „Nepatogumai tie patys – transliacijų laikas. Nors daug kam šiuo metu atostogos, tai laiko suranda. Bet teko dalyvauti poroje susirinkimų, kur pusė dalyvių tyliai po stalais telefonuose ieškojo naujausių rezultatų, kol susirinkimo vedantysis pasidavė ir paprašė pasidalyti informacija“, - juokėsi A. Hoffbeck.
