Vaida, kaip jautiesi po Hanoverio maratono? Kokie artimiausi varžybų planai?
Esu laiminga, pasiekusi tokį rezultatą ir būsimu dalyvavimu olimpinėse žaidynėse. Žinoma, dabar atsipalaiduoti tikrai ne laikas, reikia ruoštis, treniruotis ir daug dirbti.
Nustebau, jog po Hanoverio maratono labai greitai atsigavo kojos, jau po kelių dienų jų praktiškai neskaudėjo ir galėjau smagiai bėgti. Vis tik, tuomet greitis buvo nedidelis, bet dabar jaučiu, kad grįžtu į normalų greitį ir tai labai mane džiugina.
Po maratono Vokietijoje, kuris man buvo itin rezultatyvus, pirmos varžybos, kuriose dalyvausiu bus šį savaitgalį vyksiantis Trakų pusmaratonis. Tai vaizdinga trasa išsiskiriantis pavasario bėgimas, kuriame dalyvausiu 10,5 km rungtyje. Tiesa, Trakų pusmaratonyje bėgti bus dar smagiau, nes varžybose dalyvaus ir mano brolis!
Ar seniai bėgioja tavo brolis? Kokią distanciją jis ketina įveikti Trakuose?
Tiesą sakant, mano brolis bėgioti pradėjo netgi anksčiau negu aš. Kadangi jis vyresnis, o aš mėgdavau jį kopijuoti. Taigi, ir į bėgimo treniruotes nuėjau, nes brolis bėgiojo. Po to abu nustojome bėgioti, bet po kelių metų aš prie šios sporto šakos grįžau, o jis visada šiek tiek pabėgiodavo savo malonumui. Labai džiaugiuosi, jog brolis, kaip ir visa mano šeima, mane labai palaiko ir motyvuoja. Mano užsispyrimas siekti rezultatų bėgime paskatino ir brolį šiam užsiėmimui skirti daugiau laiko – dabar jis bėgioja beveik kiekvieną dieną.
Trakuose Gediminas bėgs pusę maratono. Jam tai bus kontrolinė treniruotė, nes jis šiuo metu ruošiasi įveikti savo pirmąjį maratoną.
Ar brolis, pradėjęs bėgioti, klausdavo patarimų, konsultuodavosi su tavimi? Ar daro tą ir dabar?
Kai brolis pastebėjo, kad aš gerai nusimanau apie bėgimą, jis vis dažniau pradėjo manęs klausti patarimų. Dabar aš jam ruošiu treniruočių planus, susiskambiname beveik kiekvieną dieną, aptariame treniruočių rezultatus ir kartais pagal situaciją aš pakoreguoju jo kitos dienos treniruotes. Mano nuomone, nuolatinis bendravimas tarp trenerio ir auklėtinio yra būtinas.
Ką sunkiau treniruoti, kam sudėtingiau patarti bėgimo klausimais – artimiems žmonėms, draugams ar tiems, kurių beveik nepažįsti?
Treniruoti ir ruošti bėgimo treniruočių planus artimiems žmonėms galbūt šiek tiek lengviau, nes juos geriau pažįstu, žinau jų gyvenimo būdą, dalį įpročių ir pan. Tačiau su visais savo auklėtiniais daug bendrauju, raginu nuolat mane informuoti apie savijautą ir greitai suprantu, kas kam tinka ir koks konkretaus žmogaus fizinio pasirengimas. Trenerės darbas man labai patinka, nes matau kaip žmonės tobulėja ir jų rezultatai gerėja!
Ar tau smagu, kai aplinkiniai, artimi žmonės ar draugai pradeda bėgioti, renkasi aktyvų gyvenimo būdą?
Labai smagu, ypač tada, kai jie sako, kad tokiam gyvenimo būdui įkvepiu aš. Tai mane labai motyvuoja, nes žinau, kad esu jiems pavyzdys ir negaliu jų nuvilti!
