R. Nekriošius 2016 m. olimpinėse žaidynėse užėmė 5 vietą 1000 m rungtyje dvivietėje baidarėje. Sportininkas taip pat yra 2018 m. pasaulio čempionato vicečempionas, taip pat 2011 m. iškovojęs ir trečiąją vietą. Europos čempionate 2021 m. baidarininkas taip pat užėmė trečią vietą.
Nepaisant tokių pasiekimų, savo „Facebook“ paskyroje sportininkas prieš keletą dienų pranešė, kad federacija sudaužė jo norus vykti į pasaulio čempionatą, o kiek vėliau jis oficialiu raštu situaciją išdėstė ir Nacionalinei sporto agentūrai (NSA).
Naujienų portalo tv3.lt kalbintas R. Nekrošius pasakojo, kad federacijos darbas jį neramino jau kurį laiką, tačiau paskutinis Vykdomojo komiteto sprendimas perpildė kantrybės taurę.
„Paskutinis lašas buvo tai, kad manęs nenori išvežti į pasaulio čempionatą nors atrankos taisyklės skamba taip, kad Lietuvos čempionatuose vyksta atranka į pasaulio čempionatą. Trenerių tarybos buvo pateikti sportininkai, kurie iškovojo olimpiniuose nuotoliuose čempiono titulus ir šalia dar buvo pateikta mano kandidatūra, kur dvi neolimpinės rungtys laimėtos, ir dar vieno sportininko.
Šitų sportininkų sąrašą Vykdomasis komitetas tvirtina, diskutuoja, argumentuoja, ką veš, ko ne. Jie nusprendė, kad tų neolimpinių rungčių sportininkų neveža, nors atrankos taisyklėse nėra nuostatų, kad neolimpinių neveš“, – situaciją pasakojo sportininkas.
Argumentų neišgirdo
Su naujienų portalu tv3.lt bendravęs sportininkas neslėpė apmaudo, kad didelis noras vykti į rugpjūčio 23-27 d. Vokietijoje vyksiantį čempionatą buvo sutryptas, nors Lietuvos čempionate sportininkas tapo neolimpinių rungčių, 500 m ir 5000 m čempionu. Negana to, R. Nekriošius argumentų, pateisinančių tokį sprendimą, vis dar neišgirdo.
„Yra aiškios taisyklės, visiems iš anksto žinomos. Mano lūkestis buvo laimėti Lietuvos čempionato rungtį, tapti čempionu. Tada kompetentingų trenerių taryba viską apsvarsto ir teikia valdžiai, kuri ne tokį gerą supratimą turi apie sportą.
Išėjo taip, kad manęs neveža, tik klausimas, kodėl? Argumentų jie realiai neturi“, – kalbėjo baidarininkas.
Olimpietis taip pat pabrėžė, kad dažnai svarbų vaidmenį turintys finansai šiuo atveju neturėjo daryti įtakos Vykdomojo komiteto balsavimui.
„Visada būdavo, kad sportininkui neolimpinėje rungtyje gali pasiūlyti į Europos čempionatą vykti savomis lėšomis, bet, iškovojus tam tikrą vietą, viskas bus kompensuojama. Mano atvejis visai kitoks. Aš turiu krepšelį iš ministerijos, kuris pilnai dengia čempionato išlaidas.
Kai pernai Lietuvos čempionate laimėjau 5000 m, mane vežė į pasaulio čempionatą Kanadoje, kur išlaidų tikrai buvo dvigubai, jei ne daugiau, ir iškovojau 12 vietą. Dabar, esu pagerinęs laiką, viską turintis, bet neveža“, – sakė jis.
Antras balsavimas nieko nepakeitė
Susisiekus su LBKIF generaliniu sekretoriumi Romualdu Petrukanecu paaiškėjo, kad sprendimas dėl R. Nekriošiaus dalyvavimo pasaulio čempionate buvo priimtas vadovaujantis nustatytomis taisyklėmis.
„Baidarių federacija turi atrankos taisykles, kur surašyta, kaip patekti į pasaulio čempionatą, kas po ko turi sekti ir galiausiai, kaip formuojama komanda. Šiuo atveju trenerių taryba siūlė Vykdomajam komitetui sportininkų sąrašą, kurie gali atstovauti pasaulio čempionate.
9 asmenų Vykdomasis komitetas asmeniškai balsavo už kiekvieną žmogų. (...) Ričardo atveju buvo taip, kad 3 komiteto nariai prabalsavo „už“, vienas susilaikė ir penki balsavo, kad jis nevyktų. Pagal šitą balsavimą taip ir buvo nuspręsta, kad nevažiuoja“, – aiškino LBKIF gen. sekretorius.
Paklaustas, kodėl gi buvo nuspręsta olimpiečio nesiųsti į svarbias varžybas, R. Petrukanecas nesunkiai įvardijo priežastį. Jis teigė, kad Vykdomojo komiteto nuomone sportininko rezultatai tiesiog nebuvo pakankamai aukšti.
„Vienas dalykas buvo, kad pastaruosius dvejus metus Ričardo rezultatai tikrai buvo prasti ir ypač neolimpiniuose nuotoliuose. Pasaulio čempionate nebuvo pakliūta net į B finalą arba 5000 m nuotolyje būdavo aplenkiamas ratu ir diskvalifikuojamas.
Kitas dalykas, jis 500 m nuotolyje, kur labiau galima matuoti sekundėmis, tikrai labai silpnai pasirodė Lietuvos čempionate, jo buvo silpnas laikas, jei tiksliai – 1 min 45 sek. Pasaulio jaunių čempionate prieš savaitę laimėję 17-18 metų paaugliai fiksavo 1 min. 39 sek.“, – dėstė pašnekovas.
Priežastys netenkina
Nors R. Petrukaneco nuomone sportininkas ne tik nerodo tinkamų rezultatų, tačiau ir neatitinka reikiamo modelio varžybose, R. Nekriošiaus nuomone, tuo galima pateisinti tik vieną atvejį.
„Galima pritempti, kad 500 m nuotoliui yra modelis, bet aš 500 m startavau penktadienį, o šeštadienį – olimpinį nuotolį, kur iškovojau antrą vietą. Galima sakyti, kad penktadienį taupiausi, dėjau pastangas, kad tapčiau Lietuvos čempionu, bet prarasčiau kuo mažiau jėgų, nes olimpiniame nuotolyje reikės kovoti dėl patekimo į olimpiadą.
Dabar jie argumentuoja, kad čia modelis, bet modelis toks, kad prastas laikas, lyginant su dviviete baidare. Čia toks „marazmas“, nes 5000 m nuotolio net nėra jokio modelio. Mano 5000 m nuotolio laikas yra geresnis negu pernai buvau pasiekęs“, – kalbėjo jis.
Pirmajame savo „Facebook“ įraše R. Nekriošius aštriai pasisakė, kad toks federacijos sprendimas yra kerštas, kurį atstovai laiko jau ne vienerius metus:
„Viskas daroma, kad manęs neišvežtų. (...) Buvo viskas daroma tendencingai pakeičiant atrankos taisykles, perimant valdžią Vykdomajam komitetui, kuris nėra tiek kompetentingas.“
Visgi R. Petrukanecas netruko paneigti tokį sportininko kaltinimą.
„Kerštas gali būti asmeninis, bet ne bendras federacijos. Federacija turi valdymo organą, kuriame yra 9 žmonės, tai ar gali 9 žmonės susimokyti prieš kažką?
Buvo balsavimas, viskas buvo daroma pagal taisykles. Kerštas ar ne kerštas, tai čia yra asmeninė nuomonė. Jei čia buvo kerštas po penkerių metų, tai šiaip niekas pykčio tiek metų nelaiko. Čia yra asmeninė sportininko nuomonė“, – aiškino LBKIF atstovas.
Pritrūko komunikacijos
Kaip jau minėta, R. Nekriošius šią situaciją išdėstė ir Nacionalinei sporto agentūrai (NSA). Atletas džiaugėsi, kad agentūros atstovai sureagavo itin greitai ir jau kitą dieną suorganizavo bendrą susitikimą su federacija ir baidarininku.
„Jie (NSA – aut. past.) buvo kaip mediatorius, suvedė federaciją su sportininku, nes tokio susirinkimo nėra buvę pastaruosius 6 metus. Mūsų federacija ir taip nedidelė, bet vis tiek susiklosto tokia situacija“, – kalbėjo sportininkas.
Susitikime dalyvavęs NSA direktorius Mindaugas Špokas taip pat atkreipė dėmesį, kad situacija eskalavosi ir dėl nepakankamo sprendimų viešumo.
„Vienas iš vertinimo kriterijų yra Vykdomojo komiteto sprendimų viešinimas. Klubai greičiau turbūt gauna tas žinias, nes jie atstovauja Vykdomajame, bet neaišku, kaip iki sportininko prieina ta medžiaga.
Kaip Ričardas kalbėjo, jis (apie sprendimą – aut. past.) sužinojo kitą dieną, iš vieno komiteto nario, o turėtų būti žinios iš tinklapio, įvykus posėdžiui. Reiktų bent sprendimą aprašyti ir jei reiktų protokolo, tu jį galėtum gauti. Ričardas tokį nuogąstavimą iškėlė dėl informacijos trūkumo.“
R. Petrukanecas neneigė, kad toks komunikacijos trūkumas ir gali būti viena priežasčių, kodėl konfliktai vystosi viešai, tačiau ir šiuo atveju atrasti vietos pokalbiams – galima.
„Gali būti. Komunikacija dar niekada nebuvo blogas dalykas. Šioje vietoje federacija tikrai galėtų daugiau komunikuoti, bet iš kitos pusės mes organizuojame centralizuotas treniruočių stovyklas, kur visa rinktinė treniruojasi vienoje vietoje, tai kiekvieną dieną galima susitikti ir bendrauti.
Aišku, į raštus atsakinėti reikėtų greičiau nei per 7 mėnesius. Komunikacija tikrai galėtų būti geresnė“, – pripažino generalinis sekretorius.
Surado svarbią problemą
Tiek R. Nekriošius, tiek NSA direktorius atkreipė dėmesį, kad šio konflikto metu „išlindo“ gan didelė problema, kurią federacijai nedelsiant reikėtų spręsti.
„Matome, iš kur ta problema kyla ir ką reiktų padaryti, kad ateityje jų nebūtų. Su tais sportininkais, kurie gauna valstybines stipendijas ilgesniam laikui, turėtų būti pasirašomos trišalės sutartys. Kad gaudamas stipendiją sportininkas pasirašytų ir matytų savo teises ir pareigas, ką jis turi daryti, kad ta stipendija būtų gaunama“, – aiškino M. Špokas.
Pats baidarininkas stipendiją iš valstybės gauna ir gaus dar keletą metų, tačiau sutarties, kuri nurodytų jos gavimo sąlygas, taip pat neturi.
„Federacija gavo rimtą pastabą apie sutarčių neturėjimą, čia yra labai didelis nusižengimas federacijai. Nežinau, kodėl pastaruosius penkerius metus tos sutarties negaunu“, – pridūrė R. Nekriošius.
Taip pat NSA direktorius teigė, kad dar vienas dalykas, kuris padėtų išvengti tokių problemų, galėtų būti ir specialus darbuotojas agentūroje.
„Iš mūsų pusės turi atsirasti ombudsmeno pareigūnas, kuris būtų sportininkų pusėje ir būtų neutralus, teikiantis teisines žinias ir paslaugas nemokamai. Čia yra teisinio išprusimo nebuvimas, bet neįmanoma visko žinoti. Vyresnio amžiaus sportininkai yra labiau teisiškai išprusę, o jaunas nežino nei savo teisių, nei pareigų“, – kalbėjo M. Špokas.
Vilties nepraranda
Kaip teigė LBKIF, Vykdomasis komitetas dar kartą svarstė baidarininko kandidatūrą papildyti Lietuvos rinktinės sudėtį šių metų pasaulio čempionate. Tačiau balsų dauguma R. Nekriošiaus kandidatūra vėl buvo atmesta. Už R. Nekriošiaus dalyvavimą pasaulio čempionate balsavo 3 nariai, 1 susilaikė ir 5 balsavo prieš – taip, kaip ir pirmąjį kartą.
Nepaisant tokių nepalankių jam įvykių, baidarininkas rankų nuleisti neketina.
„Aš tikiuosi, nors, žiūrint į kitose federacijose vykusius procesus, sunku tikėtis. Gyvenu teisinėje valstybėje, tikiuosi pasiekti savo teises, nes taip negali vykti. Visi aplinkiniai sako, kad taip neturi būti, nes federacija yra šalies atstovė pasaulyje.
Aš manau, kad čia mano teisės yra pažeistos ir stengiuosi kovoti ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų sportininkų. Mes visi turime svajonių, aš turiu svajonių ir jaunimas jų turi“, – vylėsi pašnekovas.
