Pesticidai, pavojingi chemikalai, gamybos atliekos ir padangų sąvartynai - oficialiomis žiniomis, šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 7 tūkst. tonų naikintinų pavojingų atliekų, tačiau antra tiek, kaip manoma, yra išslapstyta apleistose fermose, sandėliuose ar užkasta.
Kaip dienraščiui "Respublika" sakė Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė, norint atskleisti visas pavojingų medžiagų slaptavietes, per daug pavojinga krėsti visas bankrutuojančias kompanijas, ar jau bankrutavusių bendrovių įsipareigojimus parėmusius naujuosius savininkus.
"Represijos prieš pavojingų atliekų saugotojus gali turėti katastrofiškų padarinių. Kiekvienas, turintis nedeklaruotų cheminių ar kitų nuodingų medžiagų, gali būti nubaustas nemenka bauda,. Jei pradėtume visus iš eilės krėsti ir bausti, neabejoju, žmonės ir bendrovės bandytų skubiai pavojų keliančių medžiagų atsikratyti. Tada, tikėtina, chemikalų aptiktume vos ne kiekvienoje apleistoje fermoje. Dabar tokių pastatų Lietuvoje - tūkstančiai", - sakė A.Čepelė.
Pareigūno teigimu, iki šiol nežinomos gyventojų turimos pavojingos atliekos - valstybinės reikšmės dalykas. Valstybė turėtų rasti pinigų joms surinkti ir sunaikinti.
"Nemažai sukaupta įvairaus šlamšto. Žmonės su džiaugsmu jo atsikratytų, jei būtų paskelbta akcija, kad valstybė nemokamai paima kenksmingas medžiagas. O dabar visi žino, kad pavojingų atliekų saugojimo aikštelėms už atvežamus krovinius reikia mokėti. Be to, už netvarkingai laikomas medžiagas aplinkosaugininkai gali skirti baudą", - sakė A.Čepelė.
A.Čepelės teigimu, didžiausią pavojų Lietuvoje iki šiol kelia pasenę pesticidai, kurių šiuo metu įvairiuose sandėliuose saugoma maždaug 2 tūkst. tonų. Juos planuojama sunaikinti iki 2006 metų.
Dar yra 800 tonų senų pesticidų, užkonservuotų 1984-1986 metais Šalčininkų rajone, Zigmantiškėse. A.Čepelės teigimu, pasenę pesticidai Lietuvoje nėra tinkamai saugomi, tik Marijampolėje yra geras sandėlis.
Dabar pesticidus iš šalies išveža ir sudegina Vokietijos kompanija AVG. Sunaikinti 1 toną šių chemikalų Lietuvai kainuoja 1914 eurų (apie 6600 litų).
Tuo tarpu kitose Lietuvoje vietovėse pavojingus objektus išplėšia vagys.
Gerokai daugiau nei senų pesticidų Lietuvoje oficialiai užregistruota nuodingų atliekų. Į atliekų sąrašus patenka nuo naftos produktais užteršto dirvožemio ir vandens iki liuminescencinių lemtų ir galvaninio šlamo.
Nemaža šlamšto dalis yra nežinomos kilmės.
Aplinkos ministerijos žiniomis, valstybė perėmė saugoti ir utilizuoti daugiau nei 40 bankrutavusių ar bankrutuojančių įmonių pavojingas atliekas.
Dienraščio teigimu, neapsakomi pavojingų medžiagų kiekiai saugomi veikiančiose įmonėse. Tačiau į chemikalų sąrašus patenka ne tik įvairios rūgštys, chloras, nauji pesticidai, bet ir visos degalų, tepalų rūšys, net dažai.
Lietuvoje yra maždaug 900 pavojingų objektų - šimtu mažiau nei prieš ketverius metus. Iš jų pavojingiausiam, 3-ajam, lygiui priskiriami 72 objektai. Tarp jų - Ignalinos atominė elektrinė, bendrovės "Mažeikių nafta" ir "Achema".
Dienraščio teigimu, jau 9 mėnesius Lietuvoje neperdirbamos sudilusios padangos, kurių yra maždaug 15 tūkst. tonų. Pasak A.Čepelės, šiuo metu padangos saugomos 16 aikštelių, tačiau tik dvi iš jų yra tinkami sutvarkytos, saugomos.
Ekologine situacija Lietuvoje susidomėta po praėjusią savaitę spaudoje pasirodžiusių pranešimų apie Vilniaus rajone esančiame Pakryžės kaimelyje paslėptą milžinišką chemikalų krovinį. Ten rasta 50 tonų labai aktyvaus metalo - natrio.
BNS
