Teisėsaugai atliekant tyrimą odontologijos klinikos vadovė grąžino gautas paskolas.
Be to, jie kaltinami dokumentų klastojimu ir jų panaudojimu, mokesčių vengimu teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, apgaulingu klinikos finansinės apskaitos tvarkymu, trečiadienį pranešė ikiteisminį tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Tyrimo surinktais duomenimis, odontologijos klinikos direktorė, padedama dar vieno asmens, galimai apgaule siekė gauti kreditų.
Banko ir vienos kredito unijos darbuotojams moteris pateikė galimai suklastotus dokumentus paskoloms gauti, teigdama, kad ketina įsigyti odontologinės įrangos iš Ispanijos gamintojų.
Patikėję moters versija, darbuotojai suteikė dvi paskolas – 210 tūkst. ir daugiau kaip 237 tūkst. eurų. Pareigūnai įtaria, kad lėšos galėjo būti panaudotos kitiems tikslams ir pervestos ne į Ispanijos gamintojų sąskaitą, o, galimai, į klinikos direktorės asmeninę sąskaitą.
Be to, per tyrimą nustatyta, kad į odontologijos klinikos finansinę apskaitą nebuvo įtraukiamos visos gautos pajamos, o samdomiems darbuotojams darbo užmokestis galimai buvo mokamas vokeliuose, taip, įtariama, siekiant nuslėpti kuo daugiau privalomų mokesčių į valstybės biudžetą.
Taip pat direktorė kaltinama apgaulingai tvarkiusi įmonės finansinę apskaitą. Įtariama, kad ji įmonės apskaitą tvarkiusiam asmeniui pateikė neteisingus duomenis apie odontologijos klinikoje gautas pajamas ir pelną, taip galėjo būti nedeklaruota ir į valstybė biudžetą nesumokėta per 65 tūkst. eurų privalomų mokėti mokesčių už 2017–2018 metus.
Ikiteisminį tyrimą atliko FNTT Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra.
Tyrimui vadovavusi Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Austėja Abromaitienė surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė teismui.
Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.
Už kreditinį sukčiavimą, kai apgaule gaunamas kreditas, paskola, tikslinė parama ir kt., teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki trejų metų. Už dokumentų klastojimą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
