„Vaikai suteikia darbui džiaugsmo, o nesėkmės dėl jų atrodo skaudesnės. Vaikai gyvenimą daro malonesnį, o mirtį ne tokią baisią“, - sakė anglų filosofas Fransis Bekonas. Vaikai teikia neišmatuojamos laimės savo tėvams. Jie yra geriausia, ką motinos ir tėvo akys gali regėti. Deja, dėl pačių įvairiausių priežasčių nemažai porų Lietuvoje vaikų susilaukti negali. Gandrai juos vis delsia aplankyti.
Birželis - nevaisingų porų mėnuo. Šia ne itin linksma proga, apie šios ligos priežastis, gydymo galimybes, laimėjimus kalbamės su Klaipėdos ligoninės (buvusi Jūrininkų) bei Lietuvos, JAV ir Izraelio „Vaisingumo klinikos“ Klaipėdos filialo ginekologe Odeta Drūlyte.
„Šiuo nevaisingų porų mėnesiu norima atkreipti visuomenės dėmesį į naujausias gydymo galimybes ir būtinybę“, - sako Odeta Drūlytė, įsitikinusi, jog reikia iš esmės keisti požiūrį į nevaisingumo gydymą. „Reikia šviesti žmones, tikinti, kad nevaisingumo gydymas daugeliu atvejų gali būti efektyvus. Ir apie tai kalba faktai. Kasmet po dirbtinių apvaisinimo procedūrų pasaulyje gimsta apie 250 tūkstančių vaikų“, - teigė gydytoja.
Jau penkiolika metų dirbate ginekologe. Lygiai tiek pat metų gilinatės į nevaisingumo problemas, padedate poroms susilaukti atžalų. Kaip susiklostė, jog jūsų profesinė veikla pakrypo būtent šia linkme?
Šia medicinos sritimi ėmiau domėtis dar atlikdama rezidentūrą. Nevaisingumo gydymas yra pažangus ir įdomus mokslas. Stengdamasis padėti žmonėms gydytojas gali modeliuoti įvairiausias schemas. Nevaisingumo gydymas yra kūrybiškas darbas.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse yra apie 15 % porų negalinčių susilaukti vaikų. Lietuvoje yra apie 1 milijoną šeimų. Tad apie 100 tūkstančių jų - negali džiaugtis laiminga motinyste ir tėvyste. Kas yra nevaisingumas? Ar ši problema yra dažna ir aktuali?
Lietuvoje kas šešta šeima negali susilaukti vaikų. Ir tai - itin liūdna statistika. Tačiau tie žmonės, kurie be ypatingų sunkumų susilaukia ir augina vaikus, net nesusimąsto apie tai kokį emocinį krūvį pakelia nevaisingos šeimos. Laimingoms, vaikų susilaukusioms šeimoms ši tema nėra aktuali. Tačiau net neabejoju, - jei kiekvienas iš mūsų atidžiau peržvelgtumėme savo draugų ar giminių ratą, tikrai rastume po kelias gandrų vis nesulaukiančias poras.
Nevaisingumas - tai negalėjimas pastoti per vienus metus sutuoktiniams ar porai gyvenant įprastą lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontraceptinių preparatų ar priemonių. Tuo tarpu reguliariai lytiškai santykiaudamos vaisingos šeimos vienerių metų laikotarpyje, nevengiant nėštumo pastoja apie 80 procentų atvejų.
Reikėtų išskirti ir taip vadinamą antrinį nevaisingumą. Šia liga serga ta pora, kuri jau turi vieną ar kelis vaikus, tačiau daugiau pastoti nebegali. Beje, tyrimų duomenimis kasmet nevaisingų porų padaugėja maždaug 2 tūkstančiais.
Tikriausiai galėtumėte akivaizdžiai sugriauti mitą, jog nevaisingumas tai visų pirma moters problema.
Nenuostabu, kad mūsų šalyje, kurioje, deja, vis dar gajos patriarchalinės tradicijos, pirmiausia moterys kaltinamos dėl nevaisingumo. Dažniausias stereotipas toks: jei moteris negali pastoti, vadinasi ji turėjo nemažai skirtingų lytinių partnerių, sirgo lytiškai plintančiomis ligomis ar pasidarė vieną ar kelis abortus. Deja, dažniausiai moters nevaisingumas nepriklauso nuo jos lytinių patirčių. Dabartinės tendencijos rodo, jog, vyrų nevaisingumas ilgainiui gali tapti vyraujančiu veiksniu. Vyrams šiuo metu vis dažniau nustatomi spermatozoidų judrumo sutrikimai ir spermatozoidų kiekio sumažėjimas. Manoma, kad vyrų nevaisingumą lemia ir prastėjanti ekologija, mitybos bei žalingi įpročiai, ir visi kiti malonumai, kurie palengvina gyvenimą. Tačiau vyrų nevaisingumo priežastys dažnai lieka neaiškios.
O jei vyrų ir moterų nevaisingumą išreikštume skaičiais?
Tuomet būtų lygiosios. Tyrimų duomenimis 40 procentų šeimų vaikų nesusilaukia dėl vyrų nevaisingumo, ir lygiai tiek pat procentų - dėl moters. 20 % priežastys neaiškios. Tačiau jei kalbėtume apie vyrų ir moterų nevaisingumo gydymą, galima būtų pasakyti, jog moterų nevaisingumą išgydyti tam tikra prasme yra lengviau. Na, pavyzdžiui, moters kiaušintakiai yra užakę. Tokia moteris visada turi galimybę pastoti atliekant dirbtinį apvaisinimą. O vyro nevaisingumui gydyti, jei, tarkime, yra prasta spermos kokybė, stebuklingų vaistų nėra. Ir jokie papildai ar vitaminai neturės ypatingos įtakos.
Moters nevaisingumas yra labai susijęs su jos biologiniu amžiumi.
Taip. Vienas galimybes turi 25 metų moteris, ir jau visai kitas - 35. Brandi moteris turi vos 50 procentų jaunos moters potencialo.
Tačiau šiuolaikinės moterys vis dažniau vaikų gimdymą atideda. Iki 30 metų jos stengiasi padaryti karjerą, įsitvirtinti versle ar užimti padorų postą.
Taip. Šiais laikais mūsų moterys yra darbščios, veržlios ir siekia savo tikslų. Tai puiku. Tačiau beprotiško lėkimo laikmetis moterims padovanojo ne tik informacijos sklaidą, bet ir kontraceptikus, todėl tų vadinamųjų „netyčiukų“ jau nebūna taip dažnai. Moterys domisi šiuolaikinėmis apsisaugojimo priemonėmis. Nors kita vertus. Biologinis laikrodis tiksi. Su kiekvienais metais brandi moteris vis labiau praranda galimybę pastoti. Todėl reikėtų kiek įmanoma anksčiau planuoti vaikučių pradėjimą. Juk aktyviai ir darbščiai moteriai motinystę ir karjerą suderinti įmanoma.
Kokios yra moterų nevaisingumo priežastys?
Mažojo dubens uždegiminės ligos (viena iš jų chlamidijozė). Endometriozė, buvusios operacijos sąlygojusios kiaušintakių pakenkimą. Taip pat harmonų pusiausvyros sutrikimai sukeliantys lėtinę anovuliaciją: kiaušidžių nesugebėjimą subrandinti kiaušialąstes.
Kiek kainuoja dirbtinis apvaisinimas?
Lietuvoje vos 25 % procentai sergančiųjų nevaisingumu kreipiasi į specialistus. Ir tik 2% ryžtasi dirbtinio apvaisinimo procedūrai. Tokį mažą procentą lemia dažniausiai lemia pinigų stygius. Vienos procedūros kaina - 4 - 6 tūkst. litų. Vaistai - 3 - 5 tūkst. litų. Taigi galutinė dirbtinio apvaisinimo suma gali viršyti 10 tūkst. litų. Žinoma apmaudu, kad Lietuvoje dirbtinis apvaisinimas nėra kompensuojamas valstybės, kad už gydymą ir vaistus žmonės turi mokėti iš savo asmeninių lėšų, bet visada geriau kai žmogus turi tikslą. Žinomi atvejai, kai nedidelį atlyginimą gaunanti šeima ryžtasi paimti paskolą, o turtingos šeimos neapsisprendžia parduoti vienos iš trijų mašinų.
Dalinis ar net visiškas dirbtinio apvaisinimo procedūros apmokėjimas taikomas visose ES šalyse, išskyrus Lietuvą. Izraelyje šią procedūrą valstybė kompensuoja tol, kol šeimai gimsta du vaikai. Išeitų, jog mūsų valstybei tautos išlikimas nerūpi?
Taip yra todėl, jog nėra patvirtintas dirbtinio apvaisinimo įstatymas. Beje, šis įstatymo projektas, kurio viena iš rengėjų ir iniciatorių buvo „Vaisingumo klinika“, pagaliau yra įteiktas vyriausybei svarstyti. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo pagalbinį apvaisinimą leisti susituokusioms ar partnerystę įteisinusioms poroms. Tačiau Lietuvoje iki šiol nėra patvirtinta partnerystės įteisinimo tvarka. Deja, kol įstatymas bus patvirtintas, kai kurios moterys visam laikui praras galimybę susilaukti atžalų.
Reprodukcinės medicinos srityje nesispecializuojantys ginekologai stokoja specifinių žinių. Be to gydantis ambulatoriškai moterys negali atlikti visų reikalingų tyrimų. Į ką vaikų negalintinčios susilaukti šeimos galėtų kreiptis?
Jei moteris ilgai nepastoja, raginčiau negaišti laiko ir kreiptis į vaisingumo specialistus. Valstybinėse ligoninėse kol kas dar nėra sąlygų pilnai gydyti šią ligą. Tuo užsiima kelios privačios klinikos Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje. „Vaisingumo klinikoje“, kurioje aš ir mano kolegos dirbame, pilnai tiriame ir gydome nevaisingą šeimą: atliekame spermogramą, ovuliacijos stimuliaciją, intrauterinę insceminaciją (sveikos spermos suleidimas per specialų kateterį į moters gimdą). Po šios procedūros pavyksta pastoti iki 20 % moterų. Taip pat Klaipėdoje moteris ruošiame dirbtiniam apvaisinimui. Pati procedūra atliekama Vilniuje.
Koks yra šios ligos gydymo specifiškumas?
Nevaisingumu sergančios moterys patiria ne tik fizinius nesklandumus. Nemažai moterų jaučiasi nuvertintos, nelaimingos, tokiu atveju vaisingumo gydytojas tampa ir kunigu, ir mama, ir psichoterapeutu. Kita vertus, dažnai gydymas užtrunka, tad gydytojas ir serganti moteris ar net visa šeima tampa gerais pažįstamais. Juk ši liga - pakankamai intymi. Jau dešimt metų dirbu „Vaisingumo klinikoje“ ir džiaugiuosi, kad kiekviena šeima gali pasirinkti labiausiai jai imponuojantį gydytoją. Tinkamas gydytojo ir paciento santykis yra labai svarbus. Puiku yra ir tai, jog dauguma mūsų klinikos gydytojų dirba ir Klaipėdos ligoninėje, kur tas pats gydytojas prie kurio jau prisirišo moteris gali atlikti chirurgines operacijas, kitas procedūras.
Dešimt metų gydote nevaisingumą. Kokiais galite pasidžiaugti laimėjimais?
Nenorėčiau savęs vienos išskirti. Noriu pasidžiaugti visais „Vaisingumo klinikos“ kolegomis gydytojais, biologais, embriologais, kurių dėka per tuos dešimt metų po dirbtinio apvaisinimo procedūrų jau gimė 500 vaikų. O pernai mes pasiekėme pačius geriausius rezultatus Lietuvoje. Po dirbtinio apvaisinimo pastojo 35 % moterų, o išsigydžiusios nevaisingumą pastojo 39 % moterų iki 25 metų. Visi mano klaipėdiečiai kolegos uoliai gilinasi į šios ligos gydymą, dalyvauja konferencijose, seminaruose. Mus nuolat konsultuoja profesorius Dovas Feldbergas iš Izraelio. Jis pataria esant sunkiems atvejams.
Kas yra maloniausia šiame darbe?
Nepaprastai malonu Kalėdų rytą gauti sveikinimą nuo vaikelio, prie kurio pradėjimo esi prisidėjęs.
Jūratė Klumbienė
