Jeigu tu nežinai, ką darai, geriau nieko nedaryti.
Galima kažkuo užsiimti, nes to nori tavo tėvai. Galima – nes tu manai, kad tai atneš tau turtus ar išgarsins. Tačiau visa tai nesuveiks, jeigu tu nesi sąžiningas pats su savimi.
Aš atidariau mokyklą (merginoms PAR), nes norėjau padaryti kažką naudingo. Kažkada išsilavinimas man tapo šviesa. Ir aš noriu afrikiečių mergaitėms padaryti tą patį, ką man padarė mano mokytojai.
Nėra nieko blogiau, nei priversti žmogų pasijausti, kad jis yra niekas. Ir geriausia, ką galima padaryti, – leisti žmogui pajausti savo paties reikšmę. Tai pagrindinė mano interviu paslaptis.
Žmonės taip lengvai atsiskleidžia mano šou, nes aš pati juos atskleidžiu. Aš tuo metu jaučiuosi patogiai, ir jie supranta, kad aš jų nesmerksiu.
Tai, ko tu bijai, neturi prieš tave galios. Galią turi tik tavo baimė.
Dabar aš afrikiečių kilmės amerikietė. O buvau spalvotoji, negrė. Tai yra vienintelis dalykas, ką aš žinau savo gyvenime, – ką reiškia būti juoda moterimi. Ir aš noriu, kad tai atsidurtų ekrane.
Kai tu susifokusavęs į kažką gero, tau viskas pavyksta dar geriau. Naujos galimybės, santykiai ir netgi pinigai atėjo pas mane, kai aš išmokau būti dėkinga už tai, kas vyksta mano gyvenime.
Sėkmė – procesas. Mano pirmoji „kalba“, būnant trejų metų, per Velykas baptistų bažnyčioje buvo pradžia. Ir po to kiekviena nauja kalba, kiekviena perskaityta knyga, kiekvienas viešas pasirodymas tapdavo dar viena plytele. Todėl prieš televizijos kameras aš iš karto pasijaučiau lengvai.
Aš stovėjau ir žiūrėjau, kaip mano močiutė kaitino baltinius, maišydama juos ilgu pagaliu. Man buvo ketveri metai. Pamenu, aš pagalvojau tuomet: „Aš taip negyvensiu. Mano gyvenimas bus kitoks.“
Už tikėjimą savimi aš dėkinga knygoms. Netgi tamsiausiomis gyvenimo akimirkomis (kai mane, pavyzdžiui, prievartavo) aš žinojau, kad yra išeitis, yra kitoks gyvenimas. Todėl, kad aš apie tai skaičiau.
Kartais man norisi ateiti į banką ir pasakyti: parodykite man mano pinigus! Todėl, kad, kai aš matau skaičių ant popieriaus, man nesitiki – atspausdinti galima ką tik nori.
Aš mėgstu, kai mane supa žmonės, kažkuo kompetetingesni už mane – aš galiu iš jų pasimokyti.
Man gyvenime labai daug ko trūko, todėl pati idėja gauti daug pinigų ir nežinoti, kam jie išleidžiami, man nepriimtina. Viena iš pamokų, kurias aš išmokau: tu esi atsakinga už visą savo verslą. Aš pati pasirašinėju kiekvieną čekį. Nors tai vargina, … jų dabar tokia begalybė.
Tu gauni iš gyvenimo tai, ko išdrįsti paprašyti.
Tai, kas sudaro mano kasdienį gyvenimą, nepalyginama su tradicine santuoka. Šou tapo mano gyvenimu, mano kūdikiu. Aš negalėjau viską mesti ir bėgti namo, kad pagaminčiau pietus.
Dvylikos valandų darbo diena – to man neužtenka. Po 12 darbo valandų aš ieškau, kuo gi dar užsiimti. Aš ateinu namo ir nežinau, ką daryti. O štai kai dirbu 14-16 valandų, aš jaučiuosi geriau.
Prieš pradedama interviu, aš klausiu savęs, koks yra tikslas, ką aš noriu pasiekti? Jeigu tu smerki žmogų, su kuriuo šneki, interviu nepavyks.
Aš atsitiktinai patekau į televiziją, atsitiktinai patekau į radiją. Bet aš buvau gerai pasiruošusi šioms staigmenoms. Sėkmė – ne tik atsiradusi galimybė, bet ir pasiruošimas ja pasinaudoti.
Daugumą klaidų gyvenime aš padariau, kai bandžiau daryti kažką kitų malonumui.
Nesvarbu, kas tu, iš kur atėjai. Pergalės galimybė slypi tavyje.
