Atnaujinant Paryžiuje esantį Oscaro Wilde'o kapą, prie jo atsirado stiklinė užtvara, turinti puošeivos paminklą apsaugoti nuo daugybė gerbėjų bučinių.
Teigiama, kad airių rašytojo, dramaturgo O. Wilde'o, kuris 1900 metais, sulaukęs 46-erių, mirė Paryžiaus viešbučio kambaryje be skatiko kišenėje, garbei ant Paryžiaus Lechaise kapinėse esančio paminklo paliekami bučiniai jį apgadino, mat riebalai nuo turistų lūpų įsigeria į akmenį, praneša naujienų agentūra AFP.
Skulptoriaus modernisto Jacobo Epsteino sukurtas antkapis, vaizduojantis skrendantį asirų stiliaus angelą, 1985 metų sulaukė beveik visiškai nenukentėjęs, teigia Airijos kultūros centras.
Tačiau vėliau augančios grafičių, vis atsirandančių ant antkapio, valymo išlaidos paskatino O. Wilde'o ir jo draugo Roberto Rosso palikuonis pabandyti jį įtraukti į istorinių paminklų sąrašą. Tai padaryti pavyko.
Tikėtasi, kad už paminklo sudarkymą gresiančios tūkstančių eurų baudos atbaidys rašytojo gerbėjus.
Tačiau 1999 metais grafičius pakeitė dar daugiau nerimo keliantis reiškinys, kai kažkas sugalvojo ant kapo palikti didžiulį lūpdažio bučinį. Tai paskatino daugelį O. Wilde'o gerbėjų apsilankyti Paryžiuje.
„Riebalinis lūpdažio pagrindas prasiskverbia į akmenį, tad spalvos pigmentams seniai nublukus, riebalų „šešėlis“ vis dar matomas“, – teigė Airijos kultūros centras.
Stiklas turėtų apsaugoti kapą, tačiau vienas geranoris jau paliko rožinės spalvos lūpų atspaudą ant netoliese esančio medžio.
O. Wilde'o anūkas Merlinas Hollandas teigė, kad jam visas sambrūzdis patiko.
„Prasidėjus finansų krizei, pasaulis dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus, tačiau bent viena šalis tiki kultūra, o Airijos žmonėms netikėtai pasisekė“, – teigė jis.
„Jei mano senelis čia būtų, jam patiktų toks dėmesys. Šis dėmesys per pastaruosius 30 metų buvo rodomas su rašteliais, vėliau – lūpdažiu, tačiau dabar menas turi triumfuoti prieš tai, ką prancūzai vadina „degradacija“. Neišvengiamai žmonės bandys perlipti per stiklą, tačiau stiklas trapus ir žmonės tai suvoks. Galbūt vieną dieną galėsime jį nuimti, kai prisiminimai apie Oscaro bučiavimą išblės“, – pridūrė M. Hollandas.
O. Wilde'as iš Londono išvyko po to, kai du metus praleido kalėjime už homoseksualumą, kuris Viktorijos laikų visuomenėje buvo laikomas nusikalstamu. Po to jis niekada taip ir neatgavo kūrybinio akstino, kuris jį pavertė tokiu populiariu, nors ir prieštaringai vertinamu, rašytoju.
Kai gėdą užsitraukęs airis nuo meningito mirė Paryžiaus viešbutyje, jis „šeštosios klasės laidotuvėse“ palaidotas už Paryžiaus.
Jo draugai, ypač – R. Rossas, sugebėjo panaikinti O. Wilde'o bankrotą, nupirkti vietą Pere Lachaise kapinėse ir perkelti rašytojo palaikus ir garbingesnę ir tinkamesnę gotikinę aplinką. 1950 metais tame pačiame kape palaidoti ir R. Rosso palaikai.
Atnaujinto O. Wilde'o kapo atidengimo ceremonija surengta trečiadienį, praėjus lygiai 111 metų po jo mirties.
