Lietuvos muzikos padangėje ryškiausiai žibančios žvaigždės neretai sceną sudrebina savo apranga, dainų tekstais, pasirodymais. Siekiant išlikt topų viršūnėse, tenka stebinti auditoriją, bet kokia kaina bandyti prikaustyti jos dėmesį ir stengtis likti įsimintinam. Tačiau ar visos dėmesio patraukimo priemonės yra pateisinamos?
Lietuvoje būta precedentų, kai atlikėjai pasirodė vaikams ar šeimoms skirtuose renginiuose ne visai „padoriai“ apsirengę, šią tendenciją labiausiai galima pritaikyti merginų grupėms.
Dainelė vaikams – apie berniukus ir 69 dangų
Renginių organizatorė Agnė Armoškaitė–Šemberienė prisipažino, kad jos darbo renginių organizavimo srityje pradžioje – 2006 metais laidoje „Vaikų balsas“ merginų grupė „69 danguje“ pasirodė su menkai kūną pridengiančiais drabužėliais ir atliko dainą „Aš devintam danguje“.
„69 danguje“ (TELE 2 nuotr.)
„Renginyje viešėjęs prezidentas Valdas Adamkus manęs teiravosi, ar čia tikrai renginys vaikams. Teko atsakyti, kad vaikai išrinko šią dainą kaip mylimiausią, o renkančių vaikų grupė siekė 18 metų. Po to incidento pradėjau tartis su atlikėjais dėl aprangos, repertuaro ir t.t.“, – pasakojo A. Armoškaitė–Šemberienė.
Praėjus penkiems metams, t.y. 2011 metais, toje pačioje laidoje „Vaikų balsas“ dalyvavo merginų grupė „Olialia pupytės“. Merginos vilkėjo trumpas sukneles ir atliko dainą „O lia lia pupytės“, kurioje dainuojama: „Oi kiek berniukų nori mano saldainiukų, su manimi pažaisti“.
Po šio pasirodymo vaikų žiuri labai griežtai sukritikavo merginas. „Ne tai, kad netinka vaikams, bet tinka tik suaugusiems“, „Nėra į ką žiūrėti“, „Žodžiai nesąmonė“ – pastabas rėžė vaikai.
Gegužės 15 dieną ta pati grupė „Olialia pupytės“ dalyvavo Vilniaus mokytojų namų kiemelyje vykusiame šeimyniniame renginyje „Mes galim“, skirtame kovai prieš smurtą. Šviesiaplaukės gražuolės vilkėjo ilgas itin atviras baltas satino sukneles, tik juostomis dengiančias jų krūtis.
Tai kaip yra iš tikrųjų? Ar pridera mūsų „žvaigždutėms“ atvirai demonstruoti savo kūnų privalumus scenoje, kai tai mato vaikai?
Kur riba tarp apribojimų ir cenzūros?
Vaikų raidos centro vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus vedėjos ir vaikų psichiatrės Sigutės Stanaitienės nuomone, negerai, kai per vaikams ar šeimoms skirtus renginius nėra laikomasi tam tikrų aprangos ar elgesio taisyklių, tačiau pabrėžė, kad tokius dalykus labai sunku kontroliuoti ar reguliuoti. Iš tiesų, riba tarp apribojimų ir cenzūros labai nedidelė.
Su psichiatrės nuomone sutiko ir A. Armoškaitė–Šemberienė: „Reikėtų išlaikyti pusiausvyrą, kad kontroliavimas netaptų cenzūra. Bet pasirodymų turinį apsitarti būtinai reikėtų“.
A. Armoškaitės–Šemberienės manymu, nėra normalu, kai scenoje prieš vaikus pasirodo atlikėjos su didelėmis iškirptėmis, trumpais sijonais, erotiškai juda, dainuoja apie viliones. „Tiek organizatoriai, tiek atlikėjai turėtų žinoti savo auditoriją ir į šiuos dalykus žiūrėti atsakingai“.
Vaikų psichiatrė sutiko su nuomone, kad aprangos pasirinkimas, judesiai scenoje, dainų tekstai – tai pačių atlikėjų sąžinės ir moralės reikalas, jie patys turėtų atskirti, prieš kokią auditoriją pasirodo ir įvertinti jų pačių įtaką vaikams bei pasekmes, kurias gali sukelti seksualus įvaizdis.
„Tokie pasirodymai gali skatinti ankstyvą vaikų lytinį brendimą, susidomėjimą lytiniais santykiais ir norą juos išbandyti“, – teigė ji. Tačiau šiuolaikiniame seksualiai nesuvaržytame pasaulyje labai sunku vaikus atriboti nuo ant kiekvieno kampo tykančių „nuogybių“.
„Jos supa mus visur aplinkui, o vaikai turi prieigą ir prie televizoriaus, ir prie interneto, ir mato gatvėje besibučiuojančias poreles, nedaug apsirengusias merginas ir t.t. Vienintelis patarimas tėvams, kaip apsaugoti vaikus nuo tokių pasirodymų – paprasčiausiai nesivesti jų į tokius renginius ar koncertus“.
Kiekvienas mato pagal savo sugedimo laipsnį
Balsas.lt šnekėjosi su „Olialia pupytės“ soliste Oksana Pikul, kuri savo pasirodymuose neįžvelgė nieko blogo.
„Kiekvienas mąsto pagal savo sugedimo laipsnį, kiekvienas atitinkamą žodį ar sakinį supranta savaip. Ir, jei vaikai, klausydamiesi mūsų dainos, supranta, kad dainuojama ne apie saldainiukus iš parduotuvės, tai galime patys darytis išvadas, koks yra tų vaikų auklėjimas. Mano vaikai, aš tikiuosi, tokių minčių neturės“, – vylėsi atlikėja.
O. Pikul pabrėžė, kad į vaikų renginius merginos renkasi uždaresnes sukneles. „Mes suprantame – jei laidoje dalyvauja vaikai, vadinasi, yra atitinkamas aprangos kodas. Stengiamės jo laikytis ir išlaikyti atitinkamą lygį, kuris turi būti vaikų laidoje“.
Dainininkė pabrėžė, kad jų grupė propaguoja kitokį aprangos stilių nei visi atlikėjai. „Sceninis atlikimas turi likti scenoje, turime atrodyti įspūdingai, todėl man keistas toks skeptiškas žmonių požiūris į mus. Man asmeniškai atrodo gėdinga, kai atlikėjai išeina į sceną vilkėdami suplyšusius džinsus ir baltinukus. Jie rodo nepagarbą tiek žiūrovams, tiek klausytojams. Manau, tai yra šiek tiek kvaila ir negražu“.
Olialia merginų pasirodymas (Fotodiena.lt/A. Bagdono nuotr.)
Pašnekovės nuomone, scenoje nėra madų ir taisyklių. Pasak jos, kuo atlikėjas įspūdingiau atrodo, tuo jis įdomesnis savo gerbėjams. „Mes renkamės pakankamai atvirus, įdomius drabužius, pažadu, kad ateityje jie bus dar įdomesni. Pabrėžiu, ne atviresni, o įdomesni. Greitu metu parodysime, kokių idėjų turime“.
„Olialia“ mergaitės (organizatorių nuotr.)
Kalbėdama apie „Olialia pupyčių“ dainų tekstus, O. Pikul piktinosi, kad žmonės klaidingai juos traktuoja ir vertina. „Jei aš dainuoju apie saldainiukus, aš ir turiu omeny saldainiukus. O jei vaikas saldainiukuose įžvelgia kažką keisto, vadinasi tėvai tam vaikui apie saldainiukus jau kažko pripasakojo namuose“, – svarstė atlikėja.
O. Pikul neslėpė nusivylimo po dalyvavimo laidoje „Vaikų balsas“. „Man buvo šokas, nes nesuvokiau, kaip vaikai gali taip girdėti ir kalbėti. Vienas nepalaikė mūsų dainos, tai ir likusieji nepalaikė. Tos pačios mergaitės, kurios mus kritikavo, vėliau mielai prašėsi į draugus socialiniame tinkle „Facebook“ ir stebėjosi, kodėl mes su jomis nebendraujame. Štai ir paradoksas: prieš kameras mes esame vienokios, o gyvenime norime bendrauti, klausomės dainų ir giriame“.
Pasak dainininkės, nemalonu yra tai, kad vaikai nuo pat vaikystės yra mokomi kritikuoti, vertinti neigiamai, jiems ugdomas pesimizmas, piktas požiūris į aplinką. „Reikia vaikus mokytis, kad viskas bus gerai, reikia būti optimistu, šypsotis ir t.t. Būkime paprastesni ir lengviau žiūrėkime į gyvenimą ir dainų žodžius, kurie yra pateikti vienoje ar kitoje dainoje“, – ragino O. Pikul.
