Spektaklyje bus daugybė žaidimų, vaikščiojimo ant kojūkų, gyvos muzikos ir dainų. Scenoje nebijoma sulaukti ir į veiksmą pernelyg įsitraukusių žiūrovų.
Pasak režisierės, ji stengėsi sukurti interaktyvų spektaklį, kad ir mažieji žiūrovai būtų įtraukti į veiksmą, padėtų personažams scenoje. Jaunąją režisierę premjerai įkvėpė skandinavų literatūra, suomių rašytojos Tuvės Janson pasakos apie trolius Mumius, tačiau spektaklyje atgis kiti šios rašytojos sukurti veikėjai - hemuliai.
4-8 metų vaikams spektaklis „Brangusis atrakcionų parko dėdė“ skirtas pasakos apie atrakcionų parke nuobodų darbą dirbantį Dėdę, kuriam svarbiausia - tyla, ramybė, vienatvė. Mažai su kuo bendraujantį, linksmybes ir triukšmą ne itin mėgstantį herojų nuolat supa grojantis, šokantis ir dainuojantis giminaičių būrys. Kaip uždarajam dėdei atsikratyti savo susikaustymo? Kaip linksmajam būriui išmokti jį priimti tokį, koks jis yra?
Spektaklyje „Brangusis atrakcionų parko dėdė“ šiuolaikinėmis kalbos, judesio ir muzikos priemonėmis šiuos klausimus svarstys aktoriai Edmundas Mikulskis, Jokūbas Bareikis, Vytautas Rumšas (jaun.), Kirilas Glušajevas ir Ilona Kvietkutė.
Spektaklio scenografiją, kuri palieka daug erdvės vaikų vaizduotei, sukūrė Marijus Jacovskis. Muzikinės dalies vadovas Artiomas Tulčinskis sumanė pačius aktorius paversti muzikantais ir dainininkais. Pasitelkęs skandinavų melodijas, A. Tulčinskis paskatino aktorius dainuoti ir groti įvairiais instrumentais - būgnais, lėkštėm, skudučiais.
Pirmą kartą spektaklyje vaikams vaidinsianti aktorė I. Kvietkutė prisipažino, kad jai didelis iššūkis įveikti save, ypač dainuojant. „Esame mėgėjai muzikoje, išskyrus Jokūbą (Bareikį - ELTA), ypač sunki ritminė spektaklio muzikos pusė“, - sakė aktorė, vaidinsianti tokią pašėlusią mergaitę, kokią jaučia ir savyje slypint.
Kiti aktoriai spaudos konferencijoje pademonstravo savo žinias apie tai, kaip teatrą suvokia vaikai, kad mažajai publikai vaidinti sunkiau negu suaugusiems, nes vaikai greičiau pajuntantys melą ir nenuoširdumą, turi gyvą ieškojimo pradą, o labai įsitraukę į spektaklio veiksmą gali netgi pradėti lipti ant scenos.
O. Lapina režisūros studijas baigė Maskvoje, garsiausioje Rusijos teatro meno akademijoje (GITIS), kūrė projektus ir bendradarbiavo su teatro menininkais bei pedagogais Brazilijoje, Meksikoje, Danijoje. Praėjusį sezoną režisierė Vilniuje buvo apdovanota Kultūros ministerijos „Auksiniu scenos kryžiumi“ už spektaklį vaikams „Stebuklingoji kreidelė“, sukurtą Lietuvos rusų dramos teatre.
O. Lapinai skandinavų literatūra vaikams imponuoja ryšiu su gamta, gebėjimu atskleisti vaikų mąstymo mechanizmus, kupina įvairių žmogiškų santykių atspalvių, nebijanti tokių „nevaikiškų“ temų, kaip vienatvė ar išdavystė.
„Vaikiškas spektaklis stipriai skiriasi nuo spektaklio suaugusiems būtent iš pedagoginės pusės, nes vaikui, žinodamas jo mąstymo būdą ar poreikius, tu siūlai produktą, kuris jam turėtų būti pavyzdžiu, pamoka. Tu prisiimi pedagoginę atsakomybę: ką duodi vaikui valgyti, tą jis ir virškins. Tokia pozicija profesijoje šiuo atveju yra ir pilietinė, nes publikos krizė, apie kurią visi kalba: kaip ji (publika) keičiasi... (...) Aš niekada neužsiimčiau teatru, jei vaikystėje nebūčiau sužavėta gerų darbų, nebūčiau mačiusi, kad ten yra tai, kas man aktualu, patinka“, - savo poziciją apie teatro kūrimą vaikams dėsto režisierė.
