Anot O. Koršunovo LNDT visada buvo politiškai ir socialiai aktyvus ir tai nėra naujovė. Tačiau naujajame sezone šis teatras giliau pasiners į filosofines gelmes ir idealistinius ieškojimus. Režisierius taip pat džiaugiasi praėjusiu sezonu, kuris padėjo pamatus tolesniam teatro vystymuisi.
„Džiaugiuosi, kad pernai išreikštos idėjos nebuvo vien tik paraiškos, svajonės. Didele dalimi viskas buvo išpildyta. Džiaugiuosi, kad LNDT tapo vieta, kurioje jau galima kurti. Teatras tapo perspektyvus, jis turi ateitį. Šios aplinkybės leidžia kurti ir imtis statyti netgi „Katedrą“, - sako režisierius.
Anot jo, „Katedrą“ reikia statyti nuolatos.
„Pirmiausia „Katedrą“ turime statyti savyje. Tai pjesė apie menininko atsakomybę. Kiekvienas iš mūsų kuriančių šią temą nešamės per visą gyvenimą. Tai darė ir Justinas Marcinkevičius. Kad ir kiek menininkas yra pamintas, jis kuria. Menininikas yra visuomenės lakmusas. J. Marcinkevičiuas „Katedra“ ir vėl yra aktuali. Norisi tik vieno – kad ji pasistatytų. Yra nauji aktoriai, kurie pasirengę šiam krūviui“, - sako O. Koršunovas. Į iškylančius organizacinius klausimus ir problemas kūrėjas atsako remdamasis ta pačia “menininko atsakomybe", ragindamas išlaikyti kokybę.
„Techniškai teatro neišspręsi. Jeigu teatras sukuria erdvę, kurioje gimsta meno kūrinys, tada visos teatro problemos sprendžiasi. Dirbtinai to neišspręsi. Teatras susiburia ir įvyksta tik rizikuojant, per pastatymus. Teatras visų pirma turi būti susitelkęs į meninę kokybę. Visa kita išsisprendžia palaipsniui, - mano režisierius.
Jis sako jaučiąs įsiliejęs į LNDT erdvę po „Išvarymo“ pastatymo. Tačiau OKT lieka kaip atskiras organizmas ir turi savo planų bei įsipareigojimų, todėl apie teatrų susijungimą sako negalvojantis. Nors ateityje visiško susiliejimo su nacionaliniu teatru O. Koršunovas neatmeta.
„Visko gali būti. Pagal tai, kaip teatras vystosi, gal kada nors čia ir prireiks tokio žmogaus“, - sako O. Koršunovas, kuris šiais metais surinko savo vaidybos kursą LMTA.