Suomijoje priversta gyventi žmogaus teisių aktyvistė Oksana Čelyševa mano, kad šalies valdžia iš esmės yra paskelbusi karą savo tautai.
Knygos “Tarptautinis Čečėnijos tribunolas”, kurioje buvo spausdintos ir Anos Politkovskajos publikacijos, autorius buvo 2012 metų gruodžio 6 dieą iškviestas į Dzeržinskio rajono teismą kaip suinteresuotas asmuo dėl knygos pripažinimo ekstremistiška.
"Nesuprantu kuo čia dėtas Dzeržinskio teismas, - pripažįsta S. Dmitrijevskis. - Paprastai tokie veiksmai atliekami norint išvengti didelio skandalo”.
Jau 2009 metais, po knygos pasirodymo, autoriui buvo bandyta iškelti baudžiamąją bylą. “Matyt, kažkas nesusiklijavo, gal pagalvojo, kad tai bus gera reklama knygai. O dabar procesas vykdomas tyliai ir greitai”, - laikraščiui “Novaja Gazeta” paaiškino S. Dmitrijevskis.
Autorius nerimauja, kad kai knyga bus pripažinta ekstremistine, tai teisėsauga iškels baudžiamąją bylą siekdama įrodyti, kad jo veiksmai buvo atlikti turint tikslų pakenkti valstybei. “Jeigu jau taip nutiks, “Novoj” prireiks išimti knygą iš savo tinklapio, nes laikraštis – taip pat suinteresuotas asmuo”, - dėsto S. Dmitrijevskis.
Apie tai balsas.lt kalbėjosi su knygos bendraautore O. Čelyševa.
- Kaip vertinate patį tokios bylos iškėlimo faktą?
- Šis faktas puikiai įsipaišo į bendras politinio gyvenimo tendencijas Rusijoje. Tai natūraliai suvokiamas žingsnis prezidento, kuris atėjęs į valdžią pradėjo karą, įtvirtino savo valdžią susidorodamas su žurnalistais ir politiniais kaliniais. Tai ką matome dabar yra finišo tiesioji. Nuo 2012 kovo mėnesio, nuo V. Putino inauguracijos momento, politinė situacija šalyje tapo ženkliai prastesnė. Tai susiję su neįsivaizduojamu kiekiu laisvo žodžio apribojimų, represijų politiniams aktyvistams. Rusijoje žmonės jau pradeda suprasti, kad anksčiau ar vėliau Stanislavo Dimitrijevskio likimas lauks ir jų. Nežiūrint to ar jie mokslininkai, žurnalistai, visuomeniniai darbuotojai, priimti įstatymai susiję su cenzūra.
- Kaip jūs manote ar visuomenėje savivoka Rusijoje didėja? Ne žurnalistų, ne žmogaus teisių saugotojų, ne tų, kurie tiesiogiai susiję su valdžia, o paprastų žmonių?
- Aš tuo nė kiek neabejoju. Nežiūrint to, kad paskutinius kelis metus aš esu priversta dirbti už Rusijos ribų, aš turiu daug kontaktų įvairiuose Rusijos regionuose ir visi ženklai kuriuos aš gaunu, rodo, kad tauta bunda, į opozicijos gretas ateina daug naujų žmonių, regionuose jau žurnalistai nebebijo atvirai reikšti savo nuomonę.
- Koks tada galėtų būti scenarijus? Kas gi nutiks? Pilietinis karas, nepaklusnumo akcijos? Kas bus?
- Aš nenoriu tikėti pačiu tamsiausiu scenarijumi. <...> Karas jau iš esmės yra Kremliaus paskelbtas savo šalies visuomenei. <...> Tiems, kas šiandien turi valdžią Rusijoje, nebepavyks užsmaugti visų. Tai jau nebeįmanoma. Jie tai supranta ir todėl griebiasi tokių beprotiškų veiksmų, kaip mėginimas teisiškai susidoroti su visiškai teisiniu tyrimu. Tame tyrime nėra išreikšta nei vieno autoriaus nuomonė. Aš kartoju, kad tai visiškai beprotiškas precedentas. Pirmas mūsų tyrimo tomas yra tarptautinės teisės raidos analizė nuo 1993 metų. T.ty.nuo tribunolo, skirto buvusiai Jugoslavijai sukūrimo momento. Tai bylų, kurios susijusios su Jugoslavija ir Ruanda analizės. Tai jie (Kremlius, - balsas.lt) ketina pasakyti, kad visi ten priimti sprendimai irgi yra ekstremistiniai? Kai aš perskaičiau ekspertizę, kurios pagrindu vyksta teisminis procesas, nieko išskyrus sarkazmo savyje neradau. Tarptautinės teisės raidą analizuojanti knyga esą yra ekstremistinė todėl, kad ten neva daug negatyvinės ir bauginančios informacijos. Tai čia yra kas? Kaip galima suvokti šitą beprotybę?
Visą Oksanos Čelyševos komentarą galite išklausyti čia:
