Prieš kelis metus pasirodė Steve'o Collo knyga apie Bin Ladeno klano istoriją, kuri vadinasi „Arabų šeimyna Amerikos amžiuje“. Tai tarsi epas apie šeimos klaną, kuris kilo nuo pat žemųjų sluoksnių iki turtų aukštumų.
O. bin Ladeno tėvas Mohamedas bin Ladenas – mūrininkas iš Jemeno bėgo iš vargingo kaimo Džedu. Kadangi M. bin Ladenas buvo protingas, sumanus ir ištikimas Saudo Arabijos karališkajai šeimai, jis tapo karališkuoju statybininku, atsakingu už šventovių atstatymą Mekoje, Medinoje ir Jeruzalėje. Jis tapo turtingu, tačiau vaikams savo paliko ne tik turtus, bet ir svajones pakeisti pasaulį į pasaulį be ribų, besiremiantį progresu ir tikėjimu.
Po Mohamedo mirties, patriarcho lazdą perėmė vienas iš jo sūnų – Salemas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą Anglijoje, tačiau nepraradęs iš tėvo paveldėto ekscentriškumo. Jis tvarkė multimilijoninės imperijos reikalus visame pasaulyje ir keliavo tik reaktyviniais lėktuvais. Be to, svajojo turėti keturias vakarų tautybių žmonas, kad virš jų dvarų (kaip virš JTO pastato) plevėsuotų keturios vėliavos: Amerikos, Vokietijos, Prancūzijos ir D. Britanijos.
Salemas dėvėjo džinsus, grojo lūpine armonikėle ir vieną kartą Los Andžele per „Oskaro“ prizininkams surengtą banketą sumokėjo orkestrui šimtus dolerių, kad jam būtų leista sudainuoti Amerikos tautinę dainą „Kylančios saulės namas“ septyniomis kalbomis. Jis žuvo (kaip ir jo tėvas) aviakatastrofoje, tik 21 metais vėliau – 1988 metais.
Pagal knygos autorių, Osamos bin Ladeno virtimui į teroristą turėjo įtakos aplinkybių sutapimas. Viena pagrindinių aplinkybių – tėvo žūtis 1967 metais, po kurios atsirado labai daug radikalių Osamos (kuris tuo metu buvo dar moksleivis) mokytojų. Vienas iš jų – fizinio lavinimo mokytojas, kuris įtraukė Osamą į islamo tyrinėjimą. Šiuos užsiėmimus vedė charizmatiškas fanatikas Abdulla Azzamas, kuris supažindino O. bin Ladeną su tarptautinio džihado samprata.
Tačiau radikalų įtaka pasireiškė ne iš karto. Vyresnėse Libano privilegijuotos mokyklos klasėse O. bin Ladenas buvo įžymiausiu jaunu Beiruto „playboy'umi“, domėjosi kinematografija ir keliavo po Europą.
„Kai Saudo Arabijos karališkoji šeima 1990 metų vasarą sutiko su JAV karinių pajėgų įvedimu kaip atsaku į Irako agresiją, O. bin Ladenas nedemonstravo jokio formalaus nesutikimo. Jis kartu su likusia šeima pasiskubino užtikrinti savo kapitalų saugumą tuo atveju, jei kristų Al Saudo režimas. Ir nors tuo metu O. bin Ladenas pozicionavo save „tarptautiniu musulmonų partizanų judėjimo lyderiu“, akivaizdu, kad 1990 metais jo pažiūros buvo netvirtomis, permainingomis ir prieštaringomis.
Žinoma, tai labai keista, įvertinus energingą O. bin Ladeno dalyvavimą Afganistano kare su Sovietų Sąjunga. O. bin Ladeno santykiai su karališkąja Saudo šeima gedo palaipsniui. 1991 metais jis išvažiavo į Sudaną, kur nusipirko fermą ir arklių ganyklą. Jis domėjosi arklių auginimu, saulėgrąžomis, naudingomis investicijomis ir džihado karių treniravimu, kuriuos jis siuntė į įvairius karštus pasaulio taškus, pavyzdžiui, į Bosniją.
Egzistuoja ir kita versija apie O. bin Ladeno pažiūras. Ji išdėstyta Adamo Robinsono knygoje „Bin Ladenas“. Joje teigiama, kad 1990 vasarą O. bin Ladenas jau buvo užtikrintas džihadistas ir susipykimas su Saudo Arabijos vadovu įvyko būtent dėl Amerikos karių įvedimo.
„O. bin Ladenas kreipėsi į Saudo Arabijos vyriausybę ir pasiūlė naftos telkinių apsaugai skirti 10 000 karių. O. bin Ladeno giminaičiai teigia, kad po to jis kelias dienas nesiskyrė su mobiliuoju telefonu, laukdamas atsakymo, kol nesužinojo iš žinių, kad Amerikos kariai jau pakviesti. Į jo kreipimosi laišką niekas neatsakė ir O. bin Ladeno išdidumas buvo stipriai užgautas“, - rašo A. Robinsonas.
Pagal oficialią versiją, 1993 metų birželį Bin Ladenų šeima atėmė iš Osamos dalį šeimos verslo („Muhammad bin Laden Company“ ir „Saudi bin Laden Company“).
Tuo metu, kai O. bin Ladenas pasirinko smurto ir prievartos kelią, jo šeima ėmė tvirtinti santykius su Vakarais. Jie investavo į daugelį sričių: nuo iridžio gamybos iki palydovinių sistemų ir Amerikos barų tinklo „Hard rock cafe“.
Po 2001 rugsėjo 11-osios atakų FTB tyrimai parodė, kad Bin Ladenų klanas neturėjo jokių ryšių su teroro išpuoliais, dėl to JAV vyriausybė netaikė jiems jokių sankcijų. Vienas iš FTB agentų pasakė: „Pas mus laksto milijonai Bin Ladenų, iš jų 99,999% nekenksmingi“.
Tuo tarpu visai kita versija išdėstyta Jeano Brissaro knygoje „Uždrausta tiesa“. Joje teigiama, kad pagal arabų papročius klano lyderiai neturi teisės iš savo brolio atimti dalies šeimos turtų. Iš to seka išvados, kad pirkdami benziną ar mokėdami už televiziją, amerikiečiai finansavo teroristą Nr.1.
Susiję straipsniai:
O. bin Ladenas nušautas savo 12 metų dukters akivaizdoje
Paskutinė teroristo Nr. 1 paslaptis
Osama bin Ladenas žuvęs. O terorizmas?
Paviešinta O. bin Ladeno „nesugaunamumo“ paslaptis
Aiškėja operacijos Pakistane, per kurią žuvo O. bin Ladenas, detalės
DNR testas patvirtino, kad nukautas būtent O. bin Ladenas (N-18)
