„Sušaukiau kabineto susitikimą rytoj 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku ir įteiksiu vyriausybės atsistatydinimo raštą“, – J.C.Junckeris sakė Liuksemburgo parlamentui trečiadienio vakarą po itin emocingų septynias valandas trukusių debatų.
J.C.Junckeris pareiškė atsistatydinsiantis, kai jo koalicijos partneriai socialistai pasiūlė paleisti parlamentą ir surengti pirmalaikius rinkimus.
„Man neliko kitos išeities, tik paskelbti vyriausybės atsistatydinimą, – sakė jis. – Pastebėjau, kad dauguma palaiko pirmalaikius rinkimus."
Jis sakė tikriausiai sieksiantis naujo politinio mandato, tačiau nenurodė, ar mėgins vėl tapti vyriausybės vadovu per rinkimus, kurie gali būti surengti spalį.
Nors jam tik 58-eri, jis vadovauja jau 18 metų, o vyriausybėje dirba visus 30. Europoje jis labiausiai garsėja neramiu aštuonerių metų vadovavimu euro zonos finansų ministrų grupei.
Mažyčiame ir ramiame Liuksemburge kilus retai politinei dramai, parlamentas tyrė pranešimą, kad šalies slaptoji tarnyba SREL, kurią premjeras turėtų prižiūrėti, nuo 2003 iki 2009 metų užsiėmė nederama veikla, įskaitant neteisėtus telefoninių pokalbių pasiklausymus, korupciją ir net nesąžiningą automobilių verslą.
„Žvalgybos tarnyba nebuvo pagrindinis mano prioritetas, – anksčiau trečiadienį parlamentui sakė J.C.Junckeris. – Dar daugiau – tikiuosi, kad Liuksemburgas niekada neturės premjero, kuris laikytų SREL prioritetu.“
Koalicijos jaunesniosios partnerės Socialistų partijos lyderis Alexas Bodry sakė, kad premjeras „privalo prisiimti atsakomybę – ne dėl to, kad buvo nesąžiningas ar nekompetentingas, o dėl to, kad blogai pasirinko“.
„Buvo rimtų disfunkcijų. Ant kortos pastatyta premjero atsakomybė“, – pridūrė jis.
Ataskaitą parengė parlamento komitetas, kai vienas Liuksemburgo savaitraštis praėjusią savaitę paskelbė 2007 metais slapta įrašytą J.C.Junckerio ir tuometinio SREL vadovo Marco Mille pokalbį.
To pokalbio metu M. Mille sakė, kad jo darbuotojai slapta įrašė pokalbį su Liuksemburgo didžiuoju hercogu ir kad suverenas palaiko reguliarius ryšius su britų MI6.
Kilus triukšmui inicijuotas parlamento tyrimas atskleidė daugiau purvo: kad egzistuoja 13 tūkst. slaptų bylų apie žmones ir kompanijas, kad buvo nelegaliai klausomasi verslo lyderių, kad viena kovos su terorizmu operacija iš tikrųjų buvo priedanga siekiant padėti rusų oligarchui sumokėti 10 mln. dolerių ispanų šnipui, ir kad net vyko miglotas privatus prabangių automobilių verslas.
„Tyrimo komisija daro išvadą, kad premjeras, kaip žvalgybos tarnybos vadovas, ne tik nekontroliavo savo tarnybos, bet ir pernelyg dažnai neinformuodavo parlamento kontrolės komiteto ar teismų apie jos pažeidimus, nukrypimus nuo normos ir neteisėtus veiksmus“, – sakoma ataskaitoje.
Kreipdamasis į parlamentą J.C.Junckeris smogė atgal ir sakė, kad komitetas nepasinaudojo savo priežiūros galiomis slaptosios tarnybos atžvilgiu. „Jis galėjo ją kontroliuoti ... Jis (jos) nekontroliavo“, – pareiškė premjeras.
Praėjusį mėnesį J. C.Junckeris išgyveno pirmąjį per 150 metų Liuksemburge balsavimą dėl pasitikėjimo – kilus kitam skandalui. Per ankstesnį, 1848 metų, balsavimą dėl pasitikėjimo tuometinė vyriausybė žlugo.
J.C.Junckeris, ilgai dirbęs Europos scenoje ir aistringai ginantis eurą bei Europos svajonę, per finansų krizę laikėsi sunkaus kelio tarp dviejų pagrindinių bloko ekonomikų – Prancūzijos ir Vokietijos, kurios dažnai laikosi labai skirtingų pozicijų.
„Kai noriu kalbėti prancūziškai, galvoju vokiškai, o kai noriu kalbėti vokiškai, galvoju prancūziškai, o rezultatas – manęs visiškai negalima suprasti", – kartą labai tipiškai pajuokavo jis vienoje scenoje.
Per visą savo karjerą jis niekada nebijojo pasakyti, ką galvoja.
„Jis turi „dvi lemtingas ydas: nuomonę ir drąsos ją išsakyti“, – sakė vienas Europos pareigūnas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
