Koiperio juostoje už Neptūno orbitos skriejančioje Haumėjos nykštukinėje planetoje astronomai aptiko keistą raudoną dėmę, pranešė „Space.com“.
2004 m. atrasta Haumėja (Haumea), kurios masė 1400 kartų mažesnė nei Žemės, išsiskiria savo neįprasta elipsoido forma ir dideliu sukimosi aplink savo ašį greičiu. Dabar prie Haumėjos keistenybių buvo pridurta ir ryški raudona dėmė jos paviršiuje.
Ją atrado Belfasto (D. Britanija) Karalienės universiteto astronomas Pedro Lacerda, vykdydamas Haumėjos atspindimos šviesos pokyčių tyrimus.
Raudonoji dėmė Haumėjos paviršiuje, užfiksuota skirtingu jos sukimosi metu. P. Lacerda/Space.com nuotr.
Nagrinėdami jos šviesos kreivę mokslininkai aptiko, kad dvi maksimalios ir dvi minimalios ryškumo reikšmės nėra visiškai vienodos. Tai esą liudija, kad šios nykštukinės planetos paviršius šviesą atspindi netolygiai. Tęsdami tyrimą, astronomai šviesiame Haumėjos paviršiuje aptiko tamsią dėmę. Ji yra šiek tiek raudonesnė regimoje šviesoje ir kiek mėlynesnė infraraudonajame spektre.
Pasak P. Lacerdos, patys pirmieji matavimai parodė, kad Haumėjos paviršiuje yra tamsi dėmė, tačiau spėlioti, kas tai galėtų būti, buvo pradėta tik gavus infraraudonųjų spindulių spektre atliktų stebėjimų duomenis.
Haumėja ir du jos palydovai. NASA iliustracija.
Nors mokslininkai nežino, kokia šios dėmės kilmė, jie spėja, kad ši planetos paviršiaus dalis yra tamsesnė dėl to, kad joje yra daugiau mineralų ir organinių junginių, arba čia paviršių dengiančio ledo frakcijos yra didesnės. O jei raudonoji dėmė susidarė po susidūrimo su kitu dangaus kūnu, jos sudėtis turėtų būti panaši į įsirėžusio kūno medžiagą, galbūt sumaišiusią su gilesniais Haumėjos paviršiaus sluoksniais.
Šis atradimas šiandien bus pristatytas Potsdame (Vokietija) vykstančioje Europos šalių planetologų kongrese, rašo „Space.com“.
