Keliasdešimt nykstančių rūšių išlikimas besivystančiose šalyse visiškai priklauso nuo tradicinių žemės ūkio sistemų, bet ir šios ima nykti.
Rytų Anglijos universiteto mokslininkai, atlikę tyrimą, atrado mažiausiai 30 paukščių rūšių, kurios be ūkio paskirties žemės būtų pasmerktos išnykti, rašo bbc.co.uk.
Nors tyrėjai šiuo atveju buvo susikoncentravę ties paukščiais, jie sako, kad tai greičiausiai tinka kalbant ir apie kitus gyvūnus.
„Pagrindinis principas yra tas, kad ten, kur dideli žolėdžiai ganydavosi ir sukurdavo arealą, jų dabar nebėra ir šį darbą atlieka žemdirbiai. Taigi laukinei faunai reikia ūkininkų pagalbos“, – BBC sakė dr. Paulas Dolmanas iš Rytų Anglijos universiteto, vadovavęs tyrimą atlikusių mokslininkų komandai.
Mokslininkai padėjo pagrindus savo studijai tyrinėdami nykstančias paukščių rūšis Afrikoje ir Azijoje.
Tyrimas atskleidė, kad kai kurie iš rečiausių ir labiausiai nykstančių paukščių visiškai priklauso nuo tradicinių ganyklų.
Norėdami sužinoti, ar tokia išvada galioja pasauliniu mastu, P. Dolmanas ir jo kolegos Hughas Wrightas ir Iainas Lake'as ištyrinėjo nykstančių paukščių arealus visoje Žemėje naudodamiesi paukščių arealų duomenų baze, surinkta organizacijos „Bird Life International“.
„Išsiaiškinome, kad daugybė paukščių, kuriems gresia išnykimas, besivystančiose šalyse naudojasi ūkio žeme“, – sako P. Dolmanas.
Komanda atidžiau panagrinėjo, ko būtent reikia šioms nykstančioms rūšims norint išgyventi – joms reikia žemės sukti lizdams ir auginti jaunikliams bei maisto.
„Turime mažiausiai 30 priklausomybės nuo ūkio žemės pavyzdžių, ir esame tikri, kad bus daug daugiau“, – teigia P. Dolmanas.
Kai kurios rūšys, kurioms iškilęs pavojus, turi istorinių ryšių su senaisiais žemdirbystės metodais, kurie dabar nyksta. Pavyzdžiui, Azijos kuoduotojo ibio, kuris dabar yra randamas tik vienoje vietoje centrinėje Kinijoje, prasimaitinimas priklauso nuo ariamos žemės. Tačiau maži ūkiai nyksta – žemė naudojama statyboms arba intensyvesniam komerciniam ūkininkavimui – ir paukščiai taip pat nyksta.
Kitas kritiniame pavojuje atsidūręs paukštis – stepinė pempė – tapo priklausomas nuo ūkininkų visai neseniai. Šie paukščiai peri šiauriniame ir centriniame Kazachstane bei pietinėje ir centrinėje Rusijoje, ir kai antilopės, kurios čia ganydavosi ir nuėsdavo žolę [pempės suka lizdus atvirose vietose], išnyko, jas pakeitė avių ūkiai.
Anot P. Dolmano, ekstensyvios ganyklos ir tradicinės kaimo sistemos yra esminės daugeliui nykstančių rūšių.
„Bet žemo intensyvumo kultivavimas taip pat yra gyvybiškai svarbus daugeliui rūšių – pavyzdžiui, tradicinis ryžių auginimas yra svarbus bioįvairovei Azijoje, o tradicinis javų auginimas reikšmingas bioįvairovei Afrikoje“, – tvirtina mokslininkas.
Tyrimo autoriai įspėja, kad daugybei tradicinio ūkininkavimo sistemų, kurias jie identifikavo kaip naudingas nykstančioms rūšims, pačioms gresai išnykimas, kadangi jos pakeičiamos pramoniniu, didelio masto ūkininkavimu.
„Mes turime identifikuoti vertingus ūkio paskirties žemės landšaftus ir remti vietinius žmones, kad jie galėtų toliau užsiimti tradicine žemdirbyste ir padėtų išsaugoti unikalią biologinę įvairovę“, – sako P. Dolmanas.
