Tai nepažeidžia Nyderlanduose galiojančių įstatymų, tačiau gali prieštarauti amerikiečių įstatymams ir tuo pačiu iššaukia nerimą karalystėje, rašoma „The New York Times“.
Dokumentai, kuriuos gavo leidinys, rodo, kad D. Horowitzo fondai ištisus du metus pervedinėjo Geertui Wildersui pinigus, o 2015-aisiais partija gavo 120 tūkst. dolerių ir tai buvo stambiausias aukojimas Nyderlandų partijoms tais metais.
„Tai užsienio kišimasis į mūsų demokratinę sistemą,“ – leidiniui pasakojo Nyderlandų socialistų partijos narys Ronaldas van Raakas, pasisakantis už užsienio aukojimų draudimą. „Mes net negalėjome pagalvoti, kad kam nors iš užsienio bus įdomi mūsų politika, mes savęs tiesiog neįvertinome,“ – pridūrė jis.
Straipsnyje pažymima, kad remiantis JAV įstatymais, D. Horowitzo fondas negali finansuoti politinių organizacijų.
Fondo atstovai tikina, kad pinigai buvo pervesti asmeniškai G. Wildersui „padengti teismo išlaidas“ ir „nebuvo susiję su politiniais aukojimais“.
D. Horowitzas bendraudamas su leidiniu pareiškė, kad laiko G. Wildersą „herojumi“ ir palaiko jį. „Gertas Wildersas – herojus. Ir aš manau, kad jis visų laikų svarbiausio mūšio herojus – mūšio už žodžio laisvę,“ – pareiškė D. Horowitzas ir pridūrė, kad situaciją Europoje jis laiko „košmariška“.
Populistai veržiasi į laisvę
Nyderlanduose rinkėjai pirmieji pradės šiais metais Europos politinį žemėlapį galinčių pakeisti rinkimų virtinę. Dauguma apklausų šiuo metu rodo, kad ultradešiniųjų „Laisvės partija“ ir jos lyderis G. Wildersas žygiuoja koja kojon su valdančiąja konservatorių liberalų partija, kuriai vadovauja dabartinis premjeras Markas Rutte.
Į šiuos rinkimus nukreiptos daugelio politologų akys, nes būtent jie pirmieji pradeda Vakarų Europos šalių parlamentų rinkimų maratoną, ir būtent jiems pirmiesiems teks išbandymas parodyti, kur link juda žemyno politinis gyvenimas.
Apklausos rodo, kad G. Wilderso partija gali gauti nuo 22 iki 28 iš 150 parlamento vietų, o tai yra gerokai mažiau už 76, kurios bus būtinos norint suformuoti vyriausybę. Tai susiję taip pat ir su „daugiapartine Nyderlandų sistema“, dėl kurios šalyje neišvengiamai turi būti formuojama koalicinė vyriausybė. Be valdančiosios partijos, likusios 12 partijų susirinks nuo 0 iki 18 parlamento vietų.
Todėl visiškai realus variantas, kad „Laisvės partija“ laimės daugiausiai vietų parlamente, tačiau nesugebės sudaryti koalicijos ir liks vyriausybės formavimo proceso užribyje. Tradicinių partijų atstovai jau pareiškė, kad jokio bendradarbiavimo formuojant vyriausybę su G. Wildersu nebus.
„Nulis procentų. NULIS procentų. To. Ne. Nebus,“ – tokį „Twitter įrašą praėjusį mėnesį paliko M. Rutte. G. Wildersas atsakė apeliuodamas į rinkėjus: „Tai rinkėjai, kurie sprendžia šios šalies likimą, Markai, šimtu procentų. Ir. Visi. Nyderlanduose. Prieš. Jus“.
„Nyderlandų politikai pasisako už koalicijos formavimą, ir tradiciškai pati didžiausia partija gauna galimybę pradėti derybas su kitomis politinėmis partijomis bei suformuoti vyriausybę,“ – leidiniui „The Atlantic“ pasakojo Radbou universiteto politologijos katedros docentas Andrejus Zaslovas, ir pridūrė: „Net jeigu Wildersas bus valdžioje, jis netaps Donaldu Trumpu, ir negalės laisvai priiminėti įstatymus. Čia yra kalbama apie gebėjimą tartis“.
G. Wilderso žvaigždžių valanda
Kovo 15-ąją vyksiančiuose rinkimuose ultradešiniųjų populistų atstovas G. Wildersas tikisi pasinaudoti svyruojančiomis nuotaikomis tarp Nyderlandų rinkėjų.
G. Wildersui bus sunku įvykdyti daugelį iš jo priešrinkiminių pažadų be koalicijos, kurią, jeigu apklausos teisingos, gali sudaryti iki penkių skirtingų partijų (didžiausia per pastaruosius 40 metų). Jo partijos programa yra tipinė ultradešiniųjų populistų partijoms: jis nori, kad Nyderlandai uždarytų sienas imigrantams ir asmenims, ieškantiems prieglobsčio; sieks suorganizuoti referendumą, kad kaip Didžioji Britanija paliktų Europos Sąjungą; leisti daugiau pinigų gynybai ir saugumui.
Politiką nuo 2004-ųjų saugo policija – dėl savo pasisakymų jis sulaukia itin daug grasinimų. Pats G. Wildersas išsiskiria iš daugelio kitų populistų tuo, kad jis jau 30 metų yra politikos elito dalimi – tai vienas ilgiausiai parlamente dirbančių asmenų Nyderlanduose.
„Jis labai gudriai sudaro įvaizdį žmogaus, kuris nėra politikoje ir nėra ja suteptas, – teigė leidiniui politikos mokslų Amsterdamo universiteto profesorė Sarah de Lange. – Tai, kad jis yra stebimas policijos pastaruosius dešimt metų leidžia jam pateikti tokį įvaizdį, nes jis nedalyvauja daugelyje tradicinių politinių įvykių, kurie vyksta“.
Kitas G. Wilderso išskirtinumas – jo kraštutinis oponavimas islamui. G. Wildersas pažadėjo „deislamizuoti“ Nyderlandus, drausdamas migraciją iš islamo šalių, Koraną (kurį jis prilygino A. Hitlerio „Mein Kampf“), olandų mečetes ir islamiškas mokyklas.
Nepaisant savo požiūrio į islamą, G. Wildersas kitais socialiai jautriais klausimais yra daug labiau liberalus, negu jo ultradešinieji kolegos. Skirtingai negu Prancūzijos „Nacionalinį frontą“ atstovaujanti Marine Le Pen, jis yra moterų ir netradicinių seksualinių mažumų teisių gynėjas.
