KTU viešėjęs seniausio Nyderlandų Leideno universiteto Aukštojo mokslo departamento (ICLON) vadovas profesorius Martinas van de Venas sako, kad ugdymas – tai ne tik žinių dalinimosi su studentais procesas.
Svečias su Kauno technologijos universiteto (KTU) vadovais ir dėstytojais pasidalino Nyderlandų ir Leideno universiteto patirtimi dėstytojų kompetencijų ugdymo, programų akreditavimo ir studijų kokybės užtikrinimo klausimais, sakoma KTU pranešime.
M. van de Veno teigimu, 2008 m. Nyderlanduose ICLON buvo įkurtas šaliai susidūrus su didele problema – nepakankamu šalies gyventojų išsilavinimu. Kelių universitetų ir Švietimo, kultūros ir mokslo ministerijos iniciatyva įkurtam departamentui buvo iškeltas aukštas tikslas – 50 proc. šalies populiacijos privalo turėti aukštąjį išsilavinimą, o taip pat turi pagerėti studijų kokybė.
Gerino dėstymo įgūdžius
„Universitetai mūsų šalyje iki tol buvo vienintelės mokymo įstaigos, kuriose dėstytojai neturėjo būti baigę jokių edukologijos kursų. Tačiau buvo nuspręsta, kad reikia paruošti mokymo programą dėstytojams, nes ugdymas nėra paprasčiausias žinių dalinimosi su studentais procesas“, – priminė prestižinio Nyderlandų universiteto profesorius M. van de Venas.
Kol kas šis departamentas veikia susitarimo tarp narių universitetų ir Švietimo ministerijos principu, bet svarstoma, kad jei ši kompetencijų ugdymo sistema pasiteisins, ji galėtų būti įteisinta Nyderlanduose įstatymais.
Šios sistema veikimo principas – gana paprastas. Dėstytojai, turintys mažą darbo stažą, turi lankyti papildomus mokymus, kurie trunka 5 mėnesius, per mėnesį susitinkant su konsultantais po 2-3 kartus ir jiems pristatant savo atliktas užduotis.
Vėliau programa yra tokia pati, kaip didesnę patirtį turinčių dėstytojų. Du kartus – teorinėje paskaitoje ir seminare – juos stebi ICLON mentoriai, o stebėjimų rezultatai būna aptariami su pačiu pedagogu.
Taip pat jis turi pateikti mokomiems studentams klausimyną apie savo dėstomą modulį ir gautus atsakymus apžvelgti ruošiamame portfelyje: ar jie sutampa su paties pedagogo nuomone apie savo atliekamą darbą, aprašyti asmeninį požiūrį į švietimą, kaip vertina studentus, kokie jo taikomi metodai, kokie numatomi programos rezultatai.
Studentus būtina sudominti
„Tai reikalinga tam, kad dėstytojas pats suprastų, kokių kompetencijų jam galbūt trūksta ir kokiu būdu jis galėtų tobulėti. Taip pat yra privalomi anglų kalbos kursai, kadangi nemažai bakalauro ir ypač aukštesniųjų pakopų studijų programų yra dėstomos anglų kalba“, – sako profesorius.
M. Van de Veno teigimu, kompetentingas dėstytojas turėtų atitikti tris kriterijus: būtų savo srities ekspertu, išmanytų edukacijos procesus bei mokėtų sudominti studentus, nes svarbiausia yra kokybiškas ugdymas.
„Žinoma, universitetui svarbu plėtoti veiklą virtualioje erdvėje, užtikrinti dėstytojų ir studentų bendradarbiavimą IT sferoje, taip pat nemažai dėmesio skiriama atviros prieigos mokymams“, – pabrėžė jis.
ICLON siūlo ir studijų programų vadovų ugdymo kursus, todėl jauni dėstytojai, turintys potencialą tapti jais, gali pradėti lankyti šiuos mokymus ir taip pat gauti papildomų žinių.
Perėmė patirtį
Profesorius nepabijojo pasidalinti įžvalgomis ir apie spragas Nyderlandų studijų programų akreditacijos sistemoje, kurias pastebėjo ICLON atlikto tyrimo metu.
Vertinimo komitetus ne visada sudarydavo reikiami ekspertai, patys vertinimo kriterijai kartais būdavo skirtingi, reikalaujamų ataskaitų kiekis buvo didelis, tad komitetai neturėdavo laiko jų peržiūrėti. Pasak profesoriaus, didele kliūtimi tapo ir skaidrumo trūkumas tarp kolegų – tai trukdė reikiamai atlikti vertinimus.
Geroji Leideno universiteto praktika jau taikoma ir Kauno technologijos universitete. Pasak KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanės Jurgitos Šiugždinienės, šiuo metu Universitete prasidėjo jau antras projekto „Modernios didaktikos kompetencijų ugdymo sistema“ mokymų etapas.
Jo metu surinkta 10 mentorių komanda dirba su didaktikos konsultantais iš ICLON, o nuo gegužės mėnesio jau planuojama pradėti pirmuosius dėstytojų kompetencijų ugdymo kursus.
