Bylą dėl nužudytų Lietuvos partizanų neturtinės žalos atlyginimo jų artimiesiems nagrinėjęs Aukščiausiasis Teismas antradienį nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Jo prašoma išaiškinti, ar įstatymas dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo, kuriame nustatyta, kad Lietuvos žmonėms sovietinės okupacijos laikotarpiais genocidu padarytą žalą atlygina SSRS teisių ir pareigų tęsėja - Rusija, o fiziniai asmenys - genocido vykdytojai - neatlygina, neprieštarauja Lietuvos konstituciniams teisinės valstybės bei teisingumo principams.
Konstitucinio Teismo taip pat prašoma ištirti, ar 1990 m. gegužės 2 d. įstatymas „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo“ ta apimtimi, kuria įstatyme nustatyta, kad yra atkuriamos tam tikrų kategorijų asmenims ir nukentėjusiems pažeistos teisės, o kitų kategorijų asmenims ir nukentėjusiems - neatkuriamos, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pernai birželį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad už Lietuvos partizanų Jono ir Antano Aštrauskų nužudymą nuteisti buvę sovietų parankiniai - saugumo papulkininkis Vytautas Vasiliauskas ir slaptoji agentė Martina Žukaitienė - nužudytų partizanų dukrai ir dukterėčiai turės atlyginti 150 tūkstančių litų neturtinę žalą.
2004 metais V.Vasiliauskas ir M.Žukaitienė buvo pripažinti kaltais dėl partizanų nužudymo 1953 metais. M.Žukaitienei skirta 5 metai laisvės atėmimo, V.Vasiliauskui - 6 metai. Abu dėl ligos nuo realios laisvės atėmimo bausmės buvo atleisti.
Po šio nuosprendžio, kuriuo pripažįstama V.Vasiliausko ir M.Žukaitienės kaltė, J.Aštrausko dukra ir A.Aštrausko dukterėčia Martina Aštrauskaitė-Bikuličienė kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, prašydama atlyginti šeimai padarytą moralinę ir materialinę žalą.
Kauno apygardos teismas šį ieškinį buvo atmetęs. Tada partizano dukra kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, kuris ir priteisė neturtinę žalą.
Tačiau M.Žukaitienė ir V.Vasiliauskas Apeliacinio teismo nutartį apskundė Aukščiausiajam Teismui.
Vieni paskutiniųjų Lietuvos partizanų J.Aštrauskas ir A.Aštrauskas buvo apsupti Šakių rajone esančioje Žalgirio girioje 1953 metais sausio 2-ąją. Slaptajai KGB agentei M.Žukaitienei perdavus informaciją apie partizanų buvimo vietą, juos turėjusi likviduoti grupė, lydima V.Vasiliausko, atvyko į Žalgirio mišką, apsupo juos ir nužudė.
A.Aštrauskas buvo susprogdintas bunkeryje, o sugebėjusį ištrūkti J.Aštrauską kulkos pakirto bėgantį apsnigtu mišku.Nužudytųjų palaikai iki šiol nerasti.
Slaptajai agentei M.Žukaitienei už svarbią informaciją apie partizanų slapstymosi vietą sovietai įteikė 2 tūkstančius rublių.
M.Aštrauskaitė-Bikuličienė Apeliacinio teismo prašė už vaikystėje patirtus didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, būtinybę slapstytis, keisti pavardę, nuolat keisti gyvenamąsias vietas, gyventi nepritekliuje teismo prašė priteisti 200 tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti už tėvo nužudymą ir 50 tūkstančių litų už dėdės nužudymą bei 16,6 tūkstančių litų turtinės žalos atlyginimą.
Moteris teigė jaučianti didelę nuoskaudą ir dėl to, kad atsakovai iki šiol neparodė, kur yra nužudytųjų palaikų palaidojimo vieta.
Lietuvos apeliacinio teismo kolegija konstatavo, kad ieškovei pagrindas ieškiniui dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo atsirado būtent nuo Kauno apygardos teismo 2004 metų apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teisėjų kolegijos manymu, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo atveju būtina įvertinti istorines aplinkybes - Lietuvos okupaciją ir aneksiją, į tai, kad ieškovė po nusikaltimo padarymo Lietuvos okupacijos sąlygomis realiai neturėjo teisės į žalos atlyginimą, kaip savo sprendime atmesti ieškinį teigė pirmosios instancijos teismas.
Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į dvasinius išgyvenimus ir kitus sunkumus, kuriuos sukėlė minėti nusikaltimai, bei į nusikaltimų masiškumą (tai, kad jie buvo nukreipti prieš visus asmenis, kovojusius už Lietuvos nepriklausomybę), nusprendė, kad 150 tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimas atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą.
Tačiau Apeliacinis teismas nusprendė, kad nužudytų partizanų dukters ir dukterėčios reikalavimas atlyginti 16,6 tūkstančių litų turtinę žalą pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai, kadangi 2000-aisiais valstybė jai išmokėjo vienkartinę 20 tūkstančių litų išmoką už žuvusį tėvą.
Bylos svarstymas Aukščiausiajame Teisme sustabdytas iki Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymą dėl kai kurių įstatymų atitikties pagrindiniam šalies įstatymui - Konstitucijai.