17-ųjų pasieniečio Gintaro Žagunio žūties metinių išvakarėse Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) išleido knygą apie pirmąjį po Nepriklausomybės atkūrimo žuvusį Lietuvos pasienietį.
Ją parašė buvęs pasienietis atsargos kapitonas Vytautas Voveris.
Knygoje autorius pasakoja apie tarnybos draugo vaikystę Pakruojo rajono Rozalimo miestelyje, mokslo ir gyvenimo metus Trakuose bei tarnybą tuomet neramiame Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.
Atskiras knygos skyrius yra skirtas tragiškai 1991-ųjų birželio 19-ajai, kuomet tarnybos metu buvo nušautas beginklis patrulių tarnybos baro pamainos viršininkas 33 metų G.Žagunis.
Leidinyje gausu įvairaus laikotarpio iliustracijų, taip pat V.Voveris surinko nemažai to meto įvykių liudininkų atsiminimų, istorinių faktų, Gintaro mamos, sesers bei žmonos pasakojimų apie Šalčininkų rajono Krakūnų kaime žuvusį pasienietį.
Pasak VSAT, aukštos poligrafinės kokybės 160 puslapių leidinys turėtų sudominti ne tik šių dienų pasieniečius, besidominčius naujųjų laikų Lietuvos istorija bei pasienio tarnybos raida - knyga bus naudinga ir Pasieniečių mokyklos kursantams bei Mykolo Romerio universiteto studentams, besimokantiems pagal teisės ir valstybės sienos apsaugos programą.
Žuvusiojo vardu yra pavadinta Dieveniškių kilpoje veikianti VSAT užkarda. G.Žagunio žūties vietoje yra pastatytas granitinis paminklas. Ant pjedestalo iškilusi beveik penkių metrų granitinė skulptūra simbolizuojant Lietuvos pasienį ir išėjusį žmogų.
Pasienietis po mirties apdovanotas Pirmojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, taip pat Šaulių Žvaigždės ordinu, Sausio 13-osios atminimo medaliu.
