Trevono Martino nužudymas, iš pradžių mažai kieno pastebėtas, dabar JAV laikomas nacionaline katastrofa. Politikai tradiciškai šį garsiai nuskambėjusi skandalą naudoja savo priešrinkiminėse kampanijose, rašo „Vlast“.
Dabar sunku patikėti, bet tai yra faktas. Tragedija, kuri tūkstančius žmonių išveda į Amerikos miestų gatves, priverčia pagrindinius Amerikos politikus, tarp jų ir prezidentą Baracką Obamą, pasisakyti gana aštriai, kad seniau buvo politikų ir žiniasklaidos priemonių ignoruojama.
Vasario 26 vakarą, kai Stanfordo miesto, esančio Floridos valstijoje, policija užfiksavo 17-mečio Trevono Martino mirtį, nei jie, nei paauglio tėvai negalėjo įsivaizduoti, kad eilinis įvykis Floridoje – nušautas juodaodžio vaikinas – taps nacionaliniu ir netgi pasieks pasaulinį mastą. Ir netgi stos į vieną eilę su Votergeito, Irangeito ir Monikageito skandalais, gavęs pavadinimą “Treivongeitas".
Vasario 26-osios vakarą į Stanfordo policijos tarnybą paskambino George'u Zimmermanu prisistatęs jaunuolis, kuris yra vietinės geravalės draugijos, kuri užsiima aplinkos apsauga, narys. Jis pranešė, kad gyvenamojo komplekso teritorijoje pastebėjo įtartiną jaunuolį, juodaodį, kažką laikiusį rankose, galimai pistoletą. “Aš eisiu paskui jį„, - pranešė operatoriui G. Zimmermanas ir paprašė atsiųsti į vietą policijos patrulį. 911 tarnybos darbuotojas pasakė, kad policija jau važiuoja ir sekti to žmogaus Zimmermanas neturėtų. “Nedarykite to, sere. Viskas kontroliuojama“, - pranešė 911 tarnybos darbuotojas. Praėjus kelioms minutėms po šio pokalbio gyventojai išgirdo pagalbos šauksmą ir šūvio garsą. Policija atvyko į įvykio vietą ir aptiko kraujo baloje gulintį jauną juodaodį vaikiną. Šalia gulėjo saldainių pakuotė ir šaltos arbatos butelys. Šalia jo kūno stovėjo jaunas baltaodis vyras, jo veidas buvo sumuštas, kraujas lašėjo ant raudono megztinio. Rankose jis laikė pistoletą.
Vyras prisistatė George'u Zimmermanu ir pranešė policijai, kad būtent jis, gindamasis, nužudė jaunuolį. G. Zimmermano tarimu, kai jis priėjo prie jaunuolio ir paklausė jo, ką šis veikia šiame rajone, paauglys jam trenkė, parvertė ant žemės ir ėmė trankyti veidą. “Aš maniau, kad jis mane užmuš", - vėliau pasakojo Zimmermanas.
Policijos pareigūnai palydėjo G. Zimmermaną į nuovadą, paėmė parodymus, sudarė protokolą, apklausė liudininkus, kurie patvirtinto tai, ką pasakojo šaudęs vyras, ir paleido jį. Jaunuolio kūną nuvežė į vietinį morgą, kur po trijų dienų jį atpažino jo tėvas.
Iš pradžių visi palaikė G. Zimmermaną. Jo parodymus patvirtino liudininkai, vienas jų net skambino į 911 ir sakė, kad mato, kaip kažkoks tipas muša “vaikiną su raudonu megztiniu". Traumos ant veido ir sprando taip pat atitiko šaudžiusio vyro parodymus. Turint omeny, kad pastaruoju metu keli rajono, kuriame įvyko nelaimė, gyventojai tapo juodaodžių paauglių užpuolimų aukomis, vietinės policijos viršininkas priėmė sprendimą užbaigti bylą. Taip, Trevonas Martinas buvo beginklis, tačiau jis elgėsi agresyviai, ir G. Zimmermanas turėjo teisę gintis. Juo labiau Florida – valstija, kurioje įstatymai savigyną traktuoja neįprastai plačiai.
Daugelyje Amerikos valstijų galioja taisyklė, remiantis kuria žmogus turi teisę naudoti ginklą savigynos tikslais. Tačiau teisme reikia įrodyti, kad iš pradžių buvo pasitelktos visos pasyvios savigynos priemonės, kad būtų išvengta užpuolimo: žmogus pasitraukė iš galimo užpuolimo vietos, užsidarė namuose ir t.t. Arba kad jis bent jau neturėjo galimybės pasinaudoti šiomis priemonėmis. Floridoje viskas kitaip. 2005 metais buvo priimtas įstatymas, suteikiantis teisę ginti savo vietą (Stand-Your-Ground Law), todėl pilietis gali šaudyti į jam grasinantį žmogų iškart, net nebandydamas pasislėpti arba pabėgti iš konfrontacijos vietos.
Stanfordo policininkų manymu, G. Zimmermanas, gindamasis, veikė įstatymo rėmuose. Tai, kad nužudytasis nebuvo ginkluotas, neturėjo šiuo atveju jokios reikšmės. Kaip ir tai, kad nužudytasis iš pat pradžių neturėjo jokių ketinimų pakenkti G. Zimmermanui.
Tačiau su šia nuomone nesutiko Treivono tėvai. Jie seniai nebegyveno kartu, todėl būtent taip galima paaiškinti Treivono pasirodymą nežinomame jam rajone. Jis gyveno su motina, o paskutinę savo gyvenimo dieną tiesiog važiavo aplankyti tėvą. Jam pasidarė liūdna tarp suaugusių ir be draugų, kurių jis neturėjo šiame rajone, todėl paauglys nusprendė pasivaikščioti iki parduotuvės. Visą kelią jis kalbėjo telefonu su savo mergina, kuri šiuo metu yra viena iš pagrindinių šio įvykio liudininkų.
“Treivas pastebėjo šį vyrą, kai išėjo iš parduotuvės. Jis man iškart pasakė, kad paskui jį eina kažkoks baltaodis tipas, kuris atrodo įtartinai. Aš jam pasakiau, kad greičiau eitų pas tėvą. Paskui pasigirdo riksmai, telefonas tarsi nukrito ir atsijungė", - pasakojo draugė.
Tėvai pareikalavo oficialaus tyrimo dėl jų sūnaus mirties, o kai miesto policija atsisakė tai daryti, ėmėsi visuomeninės kampanijos. Remiantis Treivono tėvų versija, viskas buvo taip: rasistas-bendruomenininkas nužudė jų sūnų, o rasistai-policininkai jį dangsto. Tai atkreipė Valstijų liberalios spaudos dėmesį, o vėliau ir visos Amerikos. Daugelis visuomeninių organizacijų ėmė reikalauti atlikti didelio masto tyrimą. Mitingai su panašiais reikalavimais nusidriekė per visą šalį – nuo Floridos iki Vašingtono.
Iš pradžių Floridos ir JAV teisėsaugos organai atsisakė užsiimti paauglio iš Stanfrodo byla, todėl kad ši byla buvo miesto policijos žinioje ir niekas neturėjo teisės kištis į ją. Tačiau – tai tokia pati rinkimų metų tradicija kaip partiniai suvažiavimai – svarbiausio politinio įvykio išvakarėse nėra nieko neįmanomo. Byla darėsi vis garsesnė, o regioninio ir federalinio lygio politikai atitinkamoms žinyboms davė nurodymus.
Kovo pradžioje JAV Teisingumo ministerija ir FTB paskelbė, kad užsiims T. Martino nužudymo byla. Floridos valstijos gubernatorius Rickas Scottas savo ruožtu pareiškė, kad bet kokio paauglio mirtis – tai baisi tragedija ir ji turi būti gerai ištirta aukščiausio lygio specialistų. Stanfordo policijos viršininkas paskelbė, kad laikinai palieka savo postą, kad netrukdytų tyrimui.
Po to pasidarė akivaizdu, kad viskas bus taip, kaip nori Treivono tėvai. O jie norėjo, kad G. Zimmermanas atsidurtų teisiamųjų suole, o iš ten keliautų į mirtininkų kamerą. Sprendžiant iš to, kiek Treivono palaikymo mitingų buvo surengta, drąsuolių, ginančių G. Zimmermaną darėsi vis mažiau, o jį ėmė teisti tiek demokratai, tiek respublikonai. Skandalas pasiekė tokį lygį, kad į jį įsivėlė net JAV prezidentas.
“Kai aš galvoju apie šį vaikinuką, aš galvoju apie savo vaikus. Aš manau, kad kiekvienas tėvas ir kiekviena motina JAV turi žinoti, kad mes apžvelgiame visus to, kas vyksta, aspektus... Mano žodžiai pirmiausiai adresuojami Treivono Martino tėvams. Žinote, jei aš turėčiau sūnų, jis būtų toks kaip Treivonas", - pareiškė Baracka Obama. Kažkas iš respublikonų pabandė pasipiktinti ir netgi apkaltinti B. Obamą, kad jis išnaudoja rasinį faktorių savo interesų tikslais, tačiau kritikai greitai buvo nutildyti.
G. Zimmermanas slapstosi. Tokios yra policijos rekomendacijos, kuri dabartinėmis sąlygomis negali garantuoti jam saugumo. Apie tai, kokia didelė grėsmė jo gyvybei, liudija faktas, kad viena pagyvenusi sutuoktinių pora buvo priversta išsikelti gyventi kitur, nes kažkas iš kovotojų už Treivono teises nurodė jų adresą kaip G. Zimmermano namų adresą.
Tuo pat metu policija tikina, kad G. Zimmermanas nuolat kontaktuoja su policija ir su jais bendradarbiauja. Tačiau kiek ilgai jis bus pasirengęs bendradarbiauti, pasakyti sunku. Kaip pažymėjo vienas iš G. Zimmermano draugų, jo tikėjimas tuo, kad Treivono mirties byla bus tiriama nuosekliai ir objektyviai, dingsta su kiekviena diena vis labiau. Jo manymu, G. Zimmermanas tapo raganų medžioklės auka.
