Praėjusią savaitę ECB prezidentė Christine Lagarde pažymėjo, jog ECB Valdančioji taryba, turinti 26 narius, „labai, labai tikėtina“ posėdžio metu Frankfurte padidins palūkanų normas dar puse procentinio punkto.
Tai būtų šeštasis iš eilės palūkanų normų padidinimas, o nuo liepos trys pagrindinės ECB palūkanų normos jau padidėjo 3,5 procentinio punkto.
Siekdamas atvėsinti vartotojų kainų kilimą, paskatintą dėl Rusijos karo Ukrainoje išaugusių energijos ir maisto kainų, ECB rekordiniu tempu didino palūkanų normas.
Analitikai neabejoja dėl laukiančio žingsnio ketvirtadienį, todėl investuotojus dabar labiau domina užuominos apie būsimus ECB veiksmus, pažymėjo banko ING ekonomistas Carstenas Brzeski (Karstenas Bžeskis).
Ekonomistas prognozuoja „karštą diskusiją“ tarp nuosaikiau nusiteikusių pinigų politikos formuotojų, siekiančių sulėtinti palūkanų normų didinimo spartą, kad sumažėtų didesnių skolinimosi išlaidų našta, ir „vanagų“, raginančių laikytis kurso, nes infliacija ir toliau gerokai viršija ECB nustatytą 2 proc. tikslinį lygį.
„Kovo mėnesio šuolis bus ne toks svarbus nei prognozuojamas gegužę ir vėliau“, – teigė „Deutsche Bank“ ekonomistai.
Iki susitikdami ketvirtadienį, ECB politikos formuotojai atidžiai stebės suirutę rinkose, kurią sukėlė praėjusią savaitę įvykęs JAV skolintojo „Silicon Valley Bank“ (SVB) žlugimas, paskatinęs Europos bankų akcijų vertės nuosmukį baiminantis dėl galimo platesnio poveikio sektoriui.
Nerimaudamas dėl augančių palūkanų normų finansinių pasekmių, ECB po ketvirtadienio gali lėtinti palūkanų normų didinimą, „kad sumažintų spaudimą“, teigė „Baader Bank“ analitikas Robertas Halveris.
„Per didelis įsiskolinimas yra gerokai per didelis, o dėl aukštesnių palūkanų normų skolininkai gali būti pažeidžiami“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as pirmadienį siekė nuraminti rinkas, sakydamas, kad „nemato jokios užkrato rizikos“, tuo metu Vokietijos finansų priežiūros institucija pareiškė, jog SVB žlugimas nekelia grėsmės šalies finansiniam stabilumui.
Karo padariniams atspari euro zona
Analitikai teigia, kad SVB žlugimas gali turėti įtakos JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS), pradėjusios didinti palūkanų normas anksčiau ir agresyviau nei ECB, sprendimų priėmimui.
Didesnės palūkanų normos turėjo įtakos SVB žlugimui, nes sumažino banko turėtų JAV vyriausybės obligacijų, kurių grąža buvo mažesnė, vertę.
SVB patyrė 1,8 mlrd. JAV dolerių nuostolį išplatinęs 21 mlrd. JAV dolerių vertės vertybinių popierių prieš pat žlugimą, todėl kilo nerimas, kad ir kiti bankai gali susidurti su panašiomis problemomis.
Prieš įvykstant SVB griūčiai, FRS vadovas Jerome'as Powellas sakė, kad „galutinis palūkanų normų lygis greičiausiai bus aukštesnis, nei buvo tikėtasi“, atsižvelgiant į geresnius, nei tikėtasi, ekonominius duomenis.
„Dėl rinkos suirutės po SVB žlugimo dabar labiau tikimasi, kad FRS bus nusiteikusi ne taip agresyviai įgyvendindama savo pinigų politiką“, – sakė „Moneyfarm“ investicijų vadovas Richardas Flaxas.
Tuo metu ekonomikos kraštovaizdis euro zonoje apsiniaukė patikslintiems duomenims parodžius, kad bloko ekonomika 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį stagnavo, o ne silpnai augo, kaip buvo prognozuota iš pradžių.
Pastaraisiais mėnesiais mažėjančios energijos kainos padėjo sulėtinti infliaciją, kuri vasarį susitraukė iki 8,5 proc., palyginti su 8,6 proc. rodikliu sausio mėnesį.
Visgi, neįskaitant nepastovių energijos ir maisto sąnaudų, pagrindinė infliacija pasiekė naują rekordą – 5,6 proc., o tai sustiprino argumentą dėl tolesnio palūkanų normų didinimo.
Ch. Lagarde pažadėjo padaryti „viską, ko reikia“, kad atkurtų kainų stabilumą 20-ies valstybių bendros valiutos klube.
Praėjusią savaitę ji sakė, kad euro zonos ekonomika pasirodė esanti „atspari“ karo Ukrainoje pasekmėms, o nedarbo lygis tebėra žemas.
Nepaisant to, ECB atidžiai stebi darbo užmokesčio augimą, nes aukštesnės vartotojų kainos skatina atlyginimų didinimo paklausą visoje Europoje, o tai dar labiau stiprina infliacijos keliamą spaudimą.
Naujos prognozės
„ECB turi būti pasirengęs tolesniems didinimams. Įtariame, kad taip ir yra“, – sakė „Deutsche Bank“ ekonomistai.
Daugelis analitikų tikisi, kad ECB palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, kuri šiuo metu yra 2,5 proc., šią vasarą pasieks 3,5–4 procentus
Ketvirtadienį ECB jau bus apsiginklavęs naujomis ekonomikos prognozėmis, kurios padės priimti atitinkamus sprendimus.
Dar gruodį bankas tikėjosi, kad infliacija 2024 metais sumažės iki 3,4 proc., o 2025 metais – iki 2,3 procento.
Atsižvelgiant į pastaruoju metu kritusias gamtinių dujų kainas, dabar stebėtojai prognozuoja, kad šie skaičiai bus sumažinti.
ECB nesitiki ekonomikos nuosmukio 2023 metais, o bet koks ekonomikos augimo prognozių patikslinimas į aukštesnę pusę padėtų pinigų politikos formuotojams lengviau imtis tolesnio pinigų politikos griežtinimo.
