Rusijos šnipai ir diplomatai dešimtmečius sėja propagandą ir nesantaiką Makedonijoje, teigiama išslaptintuose Makedonijos spec. tarnybų dokumentuose. Sprendžiant iš šių dokumentų, Maskva stengiasi didinti savo įtaką visose buvusios Jugoslavijos šalyse. Manoma, kad tokiu būdu Kremlius stengiasi apriboti šių šalių stojimą į NATO bei suartėjimą su Vakarais.
Dokumentai, kuriuos gavo „The Guardian“, buvo skirti korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo žurnalistiniam tyrimui. Tačiau leidinio žurnalistai juose aptiko ir daugiau įdomios informacijos. Pavyzdžiui, juose teigiama, kad serbų žvalgyba bandė Makedonijoje palaikyti prorusiškai ir antivakarietiškai nusiteikusius nacionalistus.
Dokumentų rinkinyje taip pat yra ir Makedonijos kontržvalgybos duomenys.
Ardomoji veikla koordinuojama Rusijos ambasadoje
Praėjusią savaitę makedonų socialdemokratų lyderis Zoranas Zajevas pradėjo eiti premjero pareigas po šešis mėnesius trukusios politinės krizės šalyje. Jis žada kovoti su korupcija ir vykdyti ekonomines reformas. Jis taip pat norėtų, kad Makedonija įstotų į Europos Sąjungą ir NATO. Jį palaiko ir beveik ketvirtį gyventojų sudarantys etniniai albanai.
Makedonijos nacionalistai ir buvusio premjero – konservatoriaus Nikolos Grujevskio – šalininkai kaltina Z. Zajevą tuo, kad šis suteikia albanams per daug valdžios. Balandį būtent N. Grujevskio šalininkai įsiveržė į parlamento pastatą Skopjė, šalies sostinėje, ir sumušė patį Z. Zajevą bei dar kelis asmenis.
Anot kontržvalgybos duomenų, Rusijos ir Serbijos bandymai atitraukti Makedoniją nuo Vakarų nulėmė politinę ir etninę krizę šalyje.
Makedonija per pastaruosius devynerius metus susidūrė su „aktyvia ardomąja propagandine ir žvalgybine veikla“, kuri buvo koordinuojama iš Rusijos ambasados, teigiama ataskaitoje, parengtoje šiais metais Vladimirui Atanasovskiui, makedoniečių saugumo ir kontržvalgybos vadui.
Atskleidė žvalgybinės veiklos pobūdį
Šis operacija prasidėjo 2008 metais, kuomet Graikija – pietinė Makedonijos kaimynė – blokavo šios šalies bandymą stoti į NATO. Atėnai turi prieštaravimų dėl to, kad šalis vadinasi Makedonija.
„Rusijos Federacijos strategija Balkanuose remiasi taip vadinamosios minkštosios galios instrumentais ir metodais. Jos tikslas – apriboti šalį (Makedoniją) nuo Vakarų įtakos“, – rašoma ataskaitoje.
Joje taip pat pažymima, kad Rusijos politika regione „glaudžiai susijusi“ su energetikos strategija. Kremlius nori perimti „strateginių energetinių resursų kontrolę naudojantis partneryste su Balkanų šalimis“ ir paversti Makedoniją „visiškai priklausoma“.
Atskleidžiama, kaip konkrečiai Kremlius vykdo šnipinėjimą
Ataskaitoje rašoma, kad Skopjė yra trys Rusijos išorės žvalgybos tarnybos agentai, kurie priklauso būstinei Belgrade, Serbijos sostinėje. Rusijos ambasadoje Makedonijoje dirba dar keturi GRU – Rusijos karinės žvalgybos – agentai. Jų veiksmus koordinuoja GRU bazė Bulgarijos sostinėje Sofijoje.
Rusijos valstybinės informavimo agentūros TASS ir Rusijos bendradarbiavimo departamento – rusų agentūros, užsiimančios tarptautiniu humanitariniu bendradarbiavimu – taip pat dirba Rusijos žvalgybai. FTB tyrė „humanitarinės pagalbos specialistų“ bandymus verbuoti amerikiečius.
Tvirtinama, kad Rusijos diplomatai yra „itin atsargūs“ bendraudami su savo kontaktais. Jie dažnai „paskutiniu metu keičia susitikimo vietą“, nesinaudojama mobiliaisiais telefonais ir bendraudami vartoja slaptažodžius ar sutartas iš anksto frazes. Rusų agentai makedonų žiniasklaidai siūlė pinigų už „informacijos ir dezinformacijos“ platinimą, skelbia dokumentai.
Maža to, Rusija ženkliai sustiprino kultūrinį-ideologinį darbą Makedonijoje. Jis pasižymi „slavų identiteto“ stiprinimu ir pažymi pravoslavų krikščionių tikėjimo vienybę.
Remiantis šių programų pagrindu buvo sukurta apie 30 bendrų makedonų-rusų draugystės bendrijų. Anot dokumentų, Rusijos pravoslavų bažnyčia atsidarė savo kultūrinį centrą Skopjė ir finansuoja visoje šalyje stačiatikių kryžių ir rusiško stiliaus cerkvių statybas.
Dokumentuose taip pat pažymima, kad Rusijos konsulatai Bitolos ir Ohrido miestuose tarnauja kaip „žvalgybos bazės“.
Kremliui nepavyksta stabdyti NATO plėtros
Rezultatai, kurių pasiekė Maskva, yra vertinami nevienareikšmiškai. Rusija atvirai palaiko N. Grujevskį, kuris buvo priverstas trauktis šių metų sausį dėl kaltinimų tuo, kad jo sankcijos leido be pagrindo sekti tūkstančius Makedonijos piliečių.
Šiuo metu specialiai paskirtas prokuroras vykdo tyrimą jo ir dar kelių aukštas pareigas užėmusių konservatorių atžvilgiu. Juos kaltina viršijus įgaliojimus, pinigų plovimu ir korupcija. Įtariamieji, savo ruožtu, kaltę neigia.
Po gruodį vykusių rinkimų absoliučios daugumos pasiekti nepavyko nė vienai iš partijų. Rusija apkaltino JAV ir ES kišimusi į rinkimų procesą ir pareiškė, kad Vakarai, palaikydami Z. Zajevą, veržiasi suskaldyti Balkanus ir sukurti „Didžiąją Albaniją“.
Tačiau Kremliaus planai apriboti NATO įtaką Balkanuose kol kas patiria vieną pralaimėjimą po kito. Balandį Juodkalnijos parlamentas nubalsavo už prisijungimą prie aljanso, ir šią savaitę ši šalis oficialiai tapo jo nare. Bosnija ir Hercegovina – kandidatė įstoti. Netgi Belgradas stiprina savo ryšius su šia organizacija, nepaisant to neigiamos nuomonės, kurią daugelis serbų išlaiko dėl 1990-aisiais vykdyto bombardavimo.
Rusijos ambasadorius: NATO – šakalai
Vienas iš dokumentų pasakoja apie balandį vykusį susitikimą tarp Rusijos ambasadoriaus Makedonijoje Olego Ščerbako ir aukštas pareigas Makedonijos URM užimančio Nenado Kolevo. O. Ščerbakas, pranešama, pareiškė, kad Maskvos tikslas – įkurti Balkanuose „neutralių kariniu atžvilgiu šalių juostą“, į kurią įeitų Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina, Makedonija bei Serbija.
Pasiuntinys Europos Sąjungą ir NATO vadino „šakalais“ ir pažymėjo, kad Rusija dabar „lyderiauja globalioje politikoje“. Jis taip pat perspėjo, kad Makedonija turi atvirai palaikyti Kremliaus diplomatinę kryptį, o priešingu atveju jiems gresia ekonominės ir politinės pasekmės.
Rusijos URM atstovai į serbų ir makedonų žurnalistų klausimus neatsakė. Z. Zajevas situacijos tiesiogiai komentuoti taip pat nepanoro. Jis pažymėjo, kad dar balandį buvo perspėjęs: jeigu ES ir JAV neparodys intereso šiame regione, Maskva „turės pakankamai erdvės savų interesų primetimui“.
