Slaptuose dokumentuose aprašomas taktinio branduolinio ginklo panaudojimo slenkstis yra žemesnis negu Rusija kada nors viešai yra pripažinusi. Amerikiečių žurnalistai tvirtina susipažinę su 29 slaptais 2008-2014 m. Rusijos kariniais dokumentais.
Ten nurodyti potencialaus branduolinio atsako kriterijai varijuoja nuo „prieš įsiveržimo į Rusijos Federacijos teritoriją“ iki daug konkretesnių, tokių kaip 20 proc. Rusijos strateginių povandeninių laivų su balistinėmis raketomis sunaikinimo.
Nepaisant to, kad šie dokumentai yra 10 ir daugiau metų senumo, „Financial Times“ kalbinti ekspertai tvirtina, kad jie yra vis dar aktualūs ir šiuolaikinėje Rusijos karinėje doktrinoje.
Pratybų aprašyme nurodyta, kaip Rusijos Rytų karinė apygarda reaguotų į įvairius scenarijus, numatančius Kinijos puolimą. Ši mokymų medžiaga suteikia retą galimybę susipažinti su tuo, kaip Rusija laiko savo branduolinį arsenalą gynybos politikos pagrindu, ir kaip ji ruošia savo pajėgas suduoti smūgį pirmiems tam tikromis aplinkybėmis.
Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo scenarijai
Vienų iš pratybų, kuriose aprašomas hipotetinis Kinijos puolimas, aprašyme teigiama, kad Rusija, šio kariuomenės taktinio žaidimo metu pavadinta „Šiaurės Federacija“, gali atsakyti taktiniu branduoliniu ginklu, kad sustabdytų „Pietų“ antrosios ginkluotųjų pajėgų bangos puolimą.
„Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas įsakė… panaudoti branduolinį ginklą… priešui dislokavus antrojo ešelono dalinius ir iškilus grėsmei, kad „Pietų“ puolimas bus tęsiamas pagrindinio smūgio kryptimi“, – cituojamas dokumentas.
Atskirame ne Kinijos karinių jūrų pajėgų karininkams skirtame mokomajame pranešime pateikiami platesni galimo branduolinio smūgio kriterijai, įskaitant priešo išsilaipinimą Rusijos teritorijoje, padalinių, atsakingų už pasienio zonų apsaugą sutriuškinimą arba neišvengiamą priešo puolimą naudojant įprastą ginkluotę.
Tuomet branduolinio ginklo panaudojimo riba apibrėžiama kaip veiksnių visuma, kai Rusijos karių netektys „negrįžtamai lemtų jų nesugebėjimą sustabdyti didelę priešo agresiją“ ir tai yra „kritinė situacija Rusijos valstybės saugumui“.
Kitos numatytos taktinio branduolinio ginklo panaudojimo galimybės: 20 proc. strateginių povandeninių laivų su balistinėmis raketomis, 30 proc. atominių smogiamųjų povandeninių laivų, trijų ar daugiau kreiserių, trijų aerodromų sunaikinimas arba smūgis pagrindiniam ir rezerviniam pakrančių apsaugos vadavietėms vienu metu.
Dokumentuose nurodoma, kad Rusijos kariuomenė gali panaudoti taktinį branduolinį ginklą plataus spektro tikslų pasiekimui, įskaitant ir „valstybių sulaikymą nuo agresijos… arba karinių konfliktų eskalacijos“, o taip pat naudojami tokie terminai kaip „agresijos užkirtimui“, „siekimas išvengti nuostolių mūšiuose ar teritorinių netekčių“, o taip pat „karinio laivyno veiksmų efektyvumo gerinimui“.
Politologo Williamo Alberque teigimu, Ukrainos atveju Rusija gali taikyti „aukštesnę“ taktinio branduolinio ginklo panaudojimo ribą, nes ši valstybė tokios ginkluotės neturi. Maža to, panaudojus prieš Ukrainą tokį užtaisą išauga tikimybė, kad į konfliktą įsitrauks Vakarų branduolinės valstybės, o „tai yra dalykas, kurio V. Putinas nori mažiausiai“.
