Atmintinėje, kurią paviešino iš užsienio veikiantis Rusijos naujienų portalas „Insider“, aprašoma, kaip Rusijos federalinė apsaugos tarnyba (FSO), sauganti aukšto rango pareigūnus, pavyzdžiui, V. Putiną, tvarkytųsi su invazija į Ukrainą (ar bet kokiu kitu karu), jeigu jis išsiplėstų ir į Rusijos teritorijas.
Jame pagrindinis dėmesys skiriamas psichologiniam pasirengimui, užtikrinant, kad FSO pareigūnai turėtų „moralinę ir psichologinę paramą“, reikalingą atsispirti tam, kas atmintyje yra vadinama „didžiuliu ideologiniu puolimu“. Tačiau rusai nerimauja ne tik dėl įprastos karo propagandos, tokios kaip slaptos radijo laidos ar pogrindžio laikraščiai. Verčiau Kremlius intensyviai ruošiasi tam, ką jis vadina „psichologiniu personalo užkrėtimu“, kurį sukelia priešas, pasitelkdamas hipnozę bei kitas nežinomas mistines ir psichines galias, kad galėtų jais manipuliuoti. Atmintinėje įspėjama apie „psigeneratorius“ ir „hipnotizuojančius gebėjimus“, kuriuos naudoja užsienio agentai.
Tikėjimas mistinėmis galiomis Rusijoje yra gana paplitęs. Maždaug 20 proc. šalies gyventojų yra lankęsi pas ekstrasensą, o daugiau nei 60 proc. tiki kokia nors magija. Natalija Antonova, Vašingtone gyvenanti rašytoja ir Rusijos ekspertė, septynerius metus praleidusi Maskvoje, sakė: „Manau, kad rusai tikrai tiki hipnoze ir telekineze, kad ir ką tuo būtų bandoma padaryti. Daugelis iš mūsų vis dar stengiamės egzistuoti realiame pasaulyje, o Rusijos vadovybė to nedaro. Jie net nebesistengia.“
Šių baimių šaltinis gali būti ir pačiame viršuje. Jau seniai sklando gandai, kad Rusijos lyderiai, įskaitant ir V. Putiną, tiki mistika, astrologija, numerologija ir ekstrasensais bei yra įsitikinę, kad jų didžios Rusijos valdymas yra iš anksto nulemtas. Dar 1988 m. „New York Times“ skelbė, kad „horoskopai, liaudies medicina, dvasinis gydymas ir visokia mistika užima svarbią vietą sovietinėje visuomenėje. Iš dalies dėl tikėjimo, iš dalies dėl mados, bet tai nėra juokai“.
Mistika puikiai susilieja su įprastesniais rusų ortodoksų įsitikinimais apie apokaliptinius scenarijus ir šėtonišką įtaką. Per rugsėjį vykusią kai kurių Ukrainos dalių aneksijos ceremoniją V. Putinas kalbėjo, kad Vakarų vykdomas „laisvės slopinimas įgavo religijos bruožų – atviro satanizmo.“
Tada spalį Rusijos vyriausybė pakeitė savo karo pateisinimą, teigdama, kad ji turi moralinį imperatyvą „vykdyti Ukrainos desatanizaciją“. Nors žodis „satanizmas“ dažnai yra vartojamas kaip hiperbolė, kartais jį reikia suvokti pažodžiui. Konservatyvios rusų ortodoksų dvasinio karo idėjos, kuriose Vakarai vaizduojami kaip tiesiog demoniški, buvo įtrauktos į pačios Rusijos vadovybės žodyną ir susimaišė su šalies entuziazmu dėl pseudomokslo.
Tačiau nereikia nerimauti. Dokumente yra išdėstoma, kaip FSO planuoja išvengti tokių magiškų išpuolių. Viena svarbiausių taktikų – dvasinis pareigūnų stiprinimas, pasakojant jiems istorijas apie jų kolegų drąsą ir didvyriškumą. Kitas būdas kovoti su psichologine infekcija – ekskursijos po FSO šlovės ir istorijos muziejų ir apsilankymas Maskvos Kazanės Dievo Motinos katedroje – tikriausiai, siekiant maldomis nuvyti velnią.
Jie taip pat planuoja sukurti savotišką bičiulių sistemą: „Reikia suporuoti labiausiai politiškai išprususius FSO pareigūnus su mažiausiai stabiliais.“ Arba, atsargumo sumetimais, šiais paslaptingai pavojingais laikais gali prireikti dvasiškai pažeidžiamus pareigūnus, kurie kenčia nuo „neuropsichiatrinio nestabilumo“, paguldyti į ligoninę. Susirūpinimas dėl pareigūnų psichologijos ir moralės – ypač svarbų veiksnį pralaimint karą – susimaišė su labiau ezoteriniais rūpesčiais, tokiais kaip antgamtiniai išpuoliai.
Sovietų Sąjunga ir jos įpėdinė eksperimentavo su proto kontrole (tai Šaltojo karo metais darė ir JAV, turėjusi savo slaptą parapsichologinį projektą). 2019 m. išslaptiname Rusijos dokumente yra aprašoma, kaip 9-ajame dešimtmetyje mokslininkai tyrė ekstrasensorinį suvokimą ir kitus mistinius gebėjimus. O 2019 m. Rusijos karinis žurnalas paskelbė, kad šalies kariai turi antgamtinių galių, kuriomis jie naudojasi. Publikacijoje teigiama, kad kariai išmoko skaityti mintis iš telepatinių delfinų. Tačiau visa tai neapsiriboja tik Flipperio suteikiama proto kontrole. Straipsnio autorius, armijos pulkininkas, rašė, kad telepatinių gebėjimų turintys kariai taip pat gali mintimis trikdyti ryšio signalus ir sugadinti kompiuterius.
Šaltojo karo paranormaliose ginklavimosi varžybose joks parapsichologinis „ginklas“ nebuvo per daug keistas. Bent jau tol, kol mokslininkų bandymai neparodydavo, kad jis gali būti susijęs su okultizmu.
2017 m. išleistoje knygoje tiriamosios žurnalistikos atstovė Annie Jacobsen rašė: „Sovietų nomenklatūra apie ekstrasensorinius gebėjimus rašė tik iš techninės pusės, taip nutraukiant visus jų ryšius su jų magiška praeitimi.“ Telepatija? Ji buvo pervadinta į „ilgo nuotolio biologinių sistemų perdavimą“. Psichokinezė? Objektų judinimas vien galvojant apie juos buvo vadinamas „nejonizuojančiais, ypač elektromagnetiniais, žmonių skleidžiamais spinduliais“.
Nutekintoje FSO atmintinėje paaiškinama, kad už galutinį slapto plano, kaip apsisaugoti nuo parapsichologinių atakų, įgyvendinimą, to prireikus, bus atsakingas FSO direktoriaus pavaduotojas generolas Aleksandras Komovas.
A. Komovas yra iš dalies yra mokslo fanatikas, iš dalies – keistuolis. Pernai jis dalyvavo Rusijos mokslų akademijos Kosmoso tyrimų instituto surengtoje konferencijoje apie galimybę šnipinėti Žemę iš kosmoso. Manoma, kad jis taip pat vadovauja laisvai samdomų patarėjų grupei, kurią sudaro astrologai, juodieji magai ir aiškiaregiai.
Pagal nutekintą atmintinę, rusai taip pat mano, kad priešai, be jau įvardintų priemonių, gali pasitelkti ir „psichokorekcinius žaidimus“, „kompiuterinius psichovirusus“ ir „cheminį bei biologinį“ psichologinį poveikį. Psichokorekcija yra pseudomokslas, skirtas „pataisyti“ mažų vaikų raidą, dažnai naudojant žaislus, ir gali apimti eksperimentinę psichologiją. Jos naudingumas pareigūnams, į kuriuos nusitaiko užsienio ekstrasensai, yra abejotinas. „The Insider“ pažymi, kad „kompiuteriniai psichovirusai“, kad ir kas tai bebūtų, tikriausiai nepaveiktų Kremliaus, nes tarnybos metu pareigūnams yra draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais ar planšetiniais kompiuteriais.
Pradinė invazija į Ukrainą buvo paremta kietąja galia – beveik 200 000 vyrų armija, lydima rimtos artilerijos, tankų ir oro pajėgų. Rusijos žinovai gyrėsi lengva pergale. Visa tai žlugo pasipriešinus Ukrainai, o paniška masinė mobilizacija nepakeitė nesėkmingos karo eigos. Tai, galimai, prisidėjo prie fantastinės atmosferos. „Visi šie jau ne vienerius metus sklandantys kliedesiai, – aiškino N. Antonova, – yra psichologinio palūžimo ženklas, jiems susidūrus su šalta ir sudėtinga realybe, kad jie negali Ukrainoje išplėšti pergalės.“
