„Priimtos pataisos visapusiškai prieštarauja nuteistųjų integravimuisi į visuomenę, žlugdo socialinius ryšius su šeimos nariais: motina, tėvu, seserimis, broliais, o skaudžiausia tai, kad visa tai atsiliepia vaikams. Ar po kelerių metų, grįžusiam sutuoktiniui iš kalinimo įstaigos, vaikui paaiškinsite Jūs? Kur visą tą laiką, buvo jo tėvas? Kodėl nebuvo galimybės pasimatyti su juo? Kodėl nutrūko bendravimas?” ,- rašoma pranešime, kurį atsiuntė Gintarė Gedvilaitė.
Kelia pyktį ir apmaudą
Laiške rašoma, kad šis įstatymas kelia tik pyktį ir apmaudą. Nuteistųjų šeimos narės taip pat kritikuoja įstatyme numatytą maisto pirkimo krepšelio kaliniams ribojimą iki 114 eurų, teigdamos, kad kaliniai turi teisę į sveiką maitinimąsi, bei nuostatą, kad kaliniams nebebus galima atnešti naminio maisto.
„Pataisos draus atsivežti namuose gamintą maistą (sveiką maistą), pasiilgtą namų maistą ir atmosferą. Tai reiškia, kad tuo maistu, kuris yra siūlomas kalinimo įstaigos parduotuvėje, turės maitintis ir artimieji? Ar laisvėje sveikai besimaitinantis ir gyvenantis šeimos narys, turi pirkti ir įsigyti pusfabrikačius kalinimo įstaigos parduotuvėje, maistą, kuriam galbūt alergiškas, maistą, kuriam nėra pasirinkimo asortimento, ar tiesiog ignoruoti sveiką gyvenimo būdą tam, kad pasimatytų su nuteistuoju (šeimos nariu)?”, - rašoma pranešime.
Kaliniai toliau žalojasi
Kaliniai dėl šių nuostatų, taip pat dėl draudimo rūkyti uždaro tipo kamerose ėmė masiškai žalotis. Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Donatas Matuiza tv3.lt patvirtino, kad ir pirmadienio vakarą kaliniai žalojosi toliau.
„Vakar vakare Alytaus pataisos namuose susižalojo nuteistieji. Skaičiaus nusprendėme neskelbti, nes po to vyksta grandininė reakcija per įstaigas. Susižalojimai gyvybei pavojaus nekelia”, - sakė jis.
D. Matuiza taip pat sakė, kad kaliniai tęsia bado akciją – atsisako jiems duodamo maisto, tačiau savo maistą visgi valgo.
Europinė praktika
Pašnekovas tvirtino, kad ilgųjų pasimatymų skyrimą tik kalinių antrosioms pusėms lėmė europinė praktika.
„Ką daugiau duoda tas nakvojimas įstaigoje? Keičiame tą tvarką ir atsiranda trumpalaikiai pasimatymai su kontaktu – galės apkabinti vaiką, pabūti su juo kartu. Negana to, atsižvelgdami į nuogąstavimus, ieškome galimybių sujungti du trumpalaikius pasimatymus po tris valandas, bendroje sumoje būtų 6 val., kur būtų kontaktinis pasimatymas su šeimos nariais, vaikais, tėvais, broliais, seserimis, bet kol kas tai – svarstymo dalykai“, – sakė jis.
D. Matuiza nurodė, kad pats nuteistasis galės administruoti savo pasimatymus, ilgalaikį pasimatymą galės pakeisti į du trumpuosius.
Jis taip pat nurodė, kad europinė praktika yra ir neleisti kaliniams atvežti naminio maisto:
„Tas maistas praranda estetinę išvaizdą, nes yra susmulkinamas, darbuotojams irgi keliami reikalavimai – iškyla daug problemų, ir patiems nuteistiesiems po to valgyti tą maistą permaišytą, supjaustytą... Manau, kad geriau valgyti pas mus“, - teigė D. Matuiza, pažymėdamas, kad naminis maistas – vienas iš būdų patekti uždraustiems daiktams į kalėjimą.
Pasimatymai per ilgi
Lietuvos kalinių globos draugijos Reabilitacinio Centro vadovė Milda Bliumenzonienė nurodė, kad iš nuteistųjų artimųjų girdėjo įvairias nuomones dėl trumpinamų ilgųjų pasimatymų. Pasak jos, kai kurie nuteistųjų artimieji sako, kad jie būna per ilgi, nuteistieji susipyksta su artimaisiais.
„Pratęstas pasimatymo laikas, ir pareigūno pasimatymo metu nebus. Ilgalaikiai pasimatymai yra atėję iš Rusijos gilumų, pasaulyje jau nėra tokių. O dėl socialinių ryšių – kuo greičiau kalinys išeis iš kalėjimo, tuo jie ir megsis greičiau”, - teigė M. Bliumenzonienė.
Pasak jos, svarbiausia yra padaryti taip, kad Lygtinio paleidimo įstatymas veiktų, tada ir kaliniai nestreikuotų:
„Nebūtų šitų dalykų, jeigu Lygtinio paleidimo įstatymas veiktų, jeigu mūsų kalėjime pagaliau pasibaigtų lagerinė sistema ir atsirastų kamerinė. Pirmiausia turime reformuoti kalėjimus, nes kalėjimai perkrauti, kamerų nėra, tai yra taip baisu”, - kalbėjo ji.
