Nusikaltę ir laisvės atėmimo bausme nuteisti pareigūnai – ne toks retas reiškinys. Vyrams net atskiri pataisos namai Vilniuje, Sniego gatvėje, įsteigti – juose šiuo metu kali apie 90 buvusių įvairių sferų pareigūnų. O kur siunčiamos kalėti nuteistos pareigūnės? Juk joms nėra atskiros įkalinimo įstaigos.
Nuteista antstolė įsikurs „zonoje“
Vilniuje dirbusi antstolė Janina Gančerienė siunčiama atlikti įkalinimo bausmę. Tokį nuosprendį – vieneri metai laisvės atėmimo – jai paskelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Bausmė antstolei J. Gančerienei skirta už tai, kad ji, pareigūnė, siekdama turtinės naudos, neteisėtai kitam asmeniui perleido didelės vertės dviejų asmenų areštuotą turtą ir, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, padarė 73 000 litų materialinę žalą tiems asmenims, byloje pripažintiems nukentėjusiaisiais, taip pat – valstybei.
Antstolė, pareiškus jai įtarimus, nuo pareigų nušalinta dar 2008-ųjų rugsėjį, jai buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Įkalinimo bausmė antstolei paskirta ne iš karto. Vilniaus apygardos teismas šią pareigūnę buvo išteisinęs, bet vėliau Lietuvos apeliacinis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o šį dabar paliko galioti ir Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bausme nepatenkintos vilnietės kasacinį skundą. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui pasirašius įsakymą dėl nuteistos antstolės atleidimo iš pareigų, nebeliko nieko kito, kaip vykdyti paskirtąją bausmę. Už sunkų nusikaltimą nuteista pareigūnė visam laikui prarado teisę vykdyti antstolio veiklą.
Buvusios pareigūnės, paskelbus galutinę nutartį, įkalinimo vieta – Panevėžio pataisos namai. Taip „Akistatai“ patvirtino šios įstaigos direktorius Edvardas Norvaišas. J. Gančerienė čia šiuo metu bus vienintelė nuteista pareigūnė. Anot E. Norvaišo, paskutinioji šioje įstaigoje kalėjusi pareigūnė buvo buvusi teisėja Eglė Milinienė-Buikuvienė, į laisvę išleista maždaug prieš 7 metus.
Antstolė – vietoje 10 nepilnamečių
Nuteistoms pareigūnėms Panevėžio pataisos namuose yra atskiros, atstumu ir tvora nuo kitų nuteistųjų izoliuotos patalpos grotuotais langais – tarsi mažieji pataisos namai didesnėje „zonoje“. Sudarytos sąlygos kalinčioms buvusioms pareigūnėms nesimatyti, nesusitikti su kitomis kalinėmis. To reikalauja Bausmių vykdymo kodeksas.
Kaip informavo E. Norvaišas, Panevėžio pataisos namuose esančiose izoliuotose patalpose vienu metu galėtų kalėti 20 nuteistų pareigūnių – tiek paruošta vietų. Tačiau dažniau šios patalpos būna išvis tuščios.
Šiuo metu pusė minėtų patalpų „paskolinta“ nuteistoms nepilnametėms – jos taip pat turi teisę kalėti atskirai nuo kitų nuteistų moterų.
Šių patalpų gyventojų ir kitų kalinčiųjų keliai nesusikerta – anot direktoriaus, nebent pačios nuteistosios, labai to norėdamos, „susišauktų per tvorą“. Kalinčioms pareigūnėms skirta ta pati valgykla, kur valgo ir kitos nuteistos moterys, tačiau – skirtingu paros laiku. Esant būtinybei, įkalintoms pareigūnėms maistas gali būti pristatomas į jų gyvenamąją vietą – kaip ir sergančiosioms, paskelbus karantiną, kaip ir nubaustosioms, patekusioms į baudos izoliatorių. Visos kitos kasdienybės „zonoje“ sąlygos vakarykštėms pareigūnėms, anot E. Norvaišo, yra tokios pačios, kaip ir visoms nuteistosioms.
Apie buvusią teisėją – nedylantys prisiminimai
E. Norvaišas prasitarė, kad įkalintos pareigūnės – „ypatingos viešnios“ grotuotoje aplinkoje. Bent jau tokį įspūdį pataisos namų direktorius susidaręs dar nuo tada, kai jis čia buvo ne direktorius ir „zonoje“ gyveno nuteista Vilniaus teisėja E. Milinienė-Buikuvienė. Tai, beje, vienintelė įkalinta pareigūnė 6 pastaruosius metus šiai įstaigai vadovaujančio E. Norvaišo praktikoje.
„Toji teisėja, kuriai kalint dirbau apie pusmetį, kėlė problemų, – neslėpė direktorius. – Ir kaprizų, ir reikalavimų, ir skundų buvo. Pamenu, kol ji, būdavo, vaikšto po „zoną“ nesant šalia pareigūnų, viskas gerai – tai matydavome per vaizdo stebėjimo kameras. O jeigu jau mato ją pareigūnai – būtinai ką nors iškrės, susmuks, nukris! Sukčiavo – vaidino ligonę“.
E. Milinienė-Buikuvienė 2000 metais buvo nuteista 4 metus kalėti už stambaus masto kyšininkavimą, kai 1998-ųjų rudenį buvo užfiksuota, jog ji, tuomet Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo teisėja, savo darbo kabinete per tris kartus paėmė iš privataus asmens 15 500 JAV dolerių naujam automobiliui įsigyti. Mainais už tai teisėja pažadėjo žmogui palankų rezultatą – paskelbti niekiniu jo nuosavybės aukcioną.
Nuteistoji, niekada nepripažinusi savo kaltės, skundu buvo pasiekusi Europos Žmogaus Teisių teismą Strasbūre, tačiau nieko nelaimėjo.
Skundėsi „laukiniu žvėrynu“
Į Panevėžio pataisos namus atvežta kalinė E. Milinienė-Buikuvienė rado juose dar vieną įkalintą buvusią pareigūnę, vėliau buvo atgabenta dar viena. Tik kiek vėliau ši trijulė buvo įkurdinta atskirame kambariuke, o iš pradžių, kol nuteistoms pareigūnėms skirtose atskirose patalpose vyko remontas, šios kalinės gyveno kartu su visomis kitomis.
Buvusi teisėja jau po dviejų dienų „zonoje“ sukėlė skandalą. Esą jai kitos kalinės siūliusios intymiai bendrauti, pro atidarytą orlaidę įmetusios purvino sniego gniūžčių, vėliau – plytą, pralėkusią 20 cm atstumu jai nuo galvos. „Patekau į laukinį žvėryną“, – tuomet skunde teigė garsioji kalinė.
Į nuteistos teisėjos signalus tuoj dėmesį atkreipė šalies Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tirta, ar nepažeistas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, kai Lietuvoje nuteisti pareigūnai vyrai įkalinami atskiroje įstaigoje – dabartiniuose Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose, Sniego gatvėje, o moterys – kartu su kitomis kalinėmis.
Negalima erzinti vyrų
Beje, iš pradžių E. Milinienė-Buikuvienė, paskelbus jai galutinį teismo nuosprendį, buvo uždaryta į minėtą nuteistų pareigūnų vyrų įkalinimo įstaigą, bet netrukus išvežta į Panevėžį, kur darbui su nuteistomis moterimis – mažiau problemų, nei prižiūrint vieną nuteistąją tarp gausybės vyrų.
Tuometis Kalėjimų departamento pareigūnas Viktoras Buiko detaliai išdėstė, kodėl nuteistai moteriai gyventi bendroje „zonoje“ su vyrais yra negerai: reikalingi papildomi režimo reikalavimai, varžoma kalinės laisvė ir pasirinkimų galimybė – ji negali dalyvauti kultūriniuose ir sportiniuose įstaigos renginiuose, negali užeiti į biblioteką kada panorėjusi, dalyvauti nuteistųjų įvairių būrelių veikloje, dėl saugumo turi būti kiekviename žingsnyje lydima pareigūno, negali bet kada kreiptis į gydytoją ginekologą (juk vyrų „zonoje“ jo nėra), galų gale – moters buvimas „zonoje“ erzina vyrus fiziologiškai.
Tokia vadinamosios pareigūnų „zonos“ patirtis iki 2001-ųjų buvo sukaupta per keletą metų, kai joje kartu su vyrais kalėjo 7 nuteistosios – buvusios pareigūnės. Beje, tuokart kaliniai vyrai irgi bruzdėjo – buvo gautas skundas, kad pažeidžiamos jų teisės: esą įkalintoms moterims sudarytos palankesnės kasdienybės sąlygos (šiltas vanduo, vienutė, atskira virtuvėlė) negu jiems.
Tik faktai:
2001 metais Panevėžio pataisos namuose vienu metu kalėjo trys nuteistos buvusios teisėsaugos pareigūnės: teisėja E. Milinienė-Buikuvienė, dėl narkotikų įkliuvusi buvusi ilgametė Vilniaus įkalinimo įstaigos psichiatrė Liudmila Grušpelkienė ir Gražina Damkauskienė, buvusi vyresnioji Lukiškių kalėjimo operatyvinė įgaliotinė ir majorė, apkaltinta dėl kyšininkavimo.
2006-aisiais įkalinimo bausmė grėsė už sukčiavimą (klastojo dokumentus) nuteistai buvusiai prokurorei ir advokatei Daivai Guobienei, bet ji 2 metų laisvės atėmimo bausmės išvengė dėl suėjusio senaties termino ir amnestijos.
Įkalinimo bausmė (iki 4 metų) vis dar gresia buvusiai Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorei Vilmai Grybauskaitei, kuri pernai spalį buvo suimta dėl įtariamo poveikio liudytojui ar nukentėjusiajam, panaudojant smurtą ar kitokią prievartą, taip pat – organizavus duoti melagingus parodymus; šią bylą tebenagrinėja teismai.
Irena ZUBRICKIENĖ
