Šalies įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys nuteistieji, protestuodami prieš teisingumo ministro įsakymu patvirtintoje naujoje tvarkoje nustatytus apribojimus, prieš penkias dienas pradėjo masinę bado akciją.
Naujoji tvarka, kuria taip piktinasi nuteistieji, numato, kad bus sumažintas galimų įsigyti ir turėti maisto prekių bei kitų būtiniausių daiktų asortimentas, apribotas įsigyjamų prekių kiekis ir naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laikas. Teisingumo ministerijos teigimu, šie pokyčiai leis efektyviau kovoti su nelygybe tarp nuteistųjų ir greičiau užkirsti kelią draudžiamų daiktų naudojimui.
Atėmė kruopas, bet paliko lašišą
Į naujienų portalą Balsas.lt paskambinęs nuteistasis teigė norintis papasakoti, kaip iš tiesų naujoji tvarka pakeis gyvenimą įkalinimo įstaigose: „Nuolat spauda rašo, kad naujoji tvarką įvedama dėl prabangos prekių, bet ar kas nors atkreipė dėmesį, kad iš mūsų atima galimybę nusipirkti paprasčiausių kuopų ir bulvių, o leidžiamų produktų sąraše rūkytos žuvies gaminiai lieka, vadinasi atima kruopas, o lašišą palieka. R. Šimašius pats nuolat kartoja, kad kaliniai valgo lašišą ir ikrus, bet kodėl niekam nerūpi tikroji situacija?“
Pašnekovas pateikė ir dar vieną pavyzdį, kodėl naujoji tvarka yra nepatogi: „Įsivaizduokite: žiemą galima turėti tik vieną žieminę striukę. Jeigu ją išsiskalbi, tuomet keturias dienas nebegali eiti į lauką.“
Nuteistasis negailėjo karčių žodžių ir įkalinimo įstaigų administracijai: „Šiuo metu dėl badavimo pora žmonių jau buvo sunegalavę, bet kalėjime neturi vaistų, tad jiems tiesiog kažko suleido. Badaujantys turi teisę nedirbti, bet juos, badaujančius jau penktą dieną, į darbą vis tiek iškvietė. Kalėjimo administracija tik ir laukia riaušių, bet jų nebus, mes ne tokie žmonės. Kilus neramumams iš karto būtų sumušta daug įkalintųjų, panaši situacija buvo 2010-aisiais.“
Apie tai, kaip įkalinimo įstaigos administracija reaguoja į susidariusią situaciją, kalinys sakė: „Administracija buvo surengusi trumpą susirinkimą, bet tik tiek. Jie žaidžia tuo, kad mes laikui bėgant silpsime...“
Tvirtos kalėjimo tradicijos
Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas, teisininkas Jonas Stašinskas, paklaustas, ar seka įvykius šalies įkalinimo įstaigose, sakė: „Šią situaciją stebime labai atidžiai, sulaukiame ir pačių nuteistųjų skambučių.“
Komentuodamas situaciją, pašnekovas sakė: „Ministerija puikiai žino, koks yra nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, kontingentas. Tai labai jautrūs žmonės ir kartasi reakcija būna neadekvati. Kiekvieno teisės akto rengimui bei skelbimui reikia pasiruošti, informacija turi būti pateikiama aiškiai ir suprantamai. Šią sritį reikėjo tvarkyti. Užtenka prisiminti Henriką Daktarą, kuriam einant iš kalėjimo parduotuvės paskui jį sekė vyrai, tempdami didžiausius maišus pirkinių. Taip būti negali, juk niekur pasaulyje nėra taip, kad kaliniui į sąskaitą pervedamas nors ir milijonas, ir jis gali pirkti, ką panorėjęs.“
Pašnekovo teigimu, bus tikras absurdas, jei nuteistieji turės galimybę ne tik neriboti savo pirkinių, bet ir teikti specialius užsakymus prabangos prekėms. „Pasekmės būna tokios, kad ne tik kaliniai valdo vieni kitus, bet veikiausiai dar valdomi ir kiti, žemesni pareigūnai. Šią sritį reikėjo tvarkyti jau anksčiau. Kitas dalykas – maisto gaminimas gyvenamosiose patalpose. Kaliniai perka bulves, kruopas, bet sąlygų gaminti nėra – prasta higiena, garai. Tai reikėjo tvarkyti kur kas anksčiau. Kai priimami tokie sprendimai, juos reikia derinti ar imti vykdyti palaipsniui.“
Į klausimą, kaip reikėtų vertinti tai, kad įkalintieji teigia, jog jei juos maitintų geriau, šiems į parduotuvę vaikščioti nereiktų, pašnekovas sakė: „Nėra taip, kad mūsų įkalinimo įstaigose maistas yra labai blogas. Reikia suprasti, kad turi egzistuoti tam tikras adekvatumas su pačia situacija, negali juk Lietuva maitinti įkalintųjų taip, kaip tai daro Skandinavija ar Olandija. Esama daug tam tikrų kalėjimų tradicijų, kriminalinės subkultūros, kuri veikia. Tie, kurie gauna milžiniškus siuntinius, pakursto kitus.“
