Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse gyvenančius nuteistuosius iki gyvos galvos. Šiame numeryje rašome apie tokius kalinius, kurie bausmes atlieka Estijoje, o kartu pasižvalgėme ir po kitus Estijos kalėjimus.
Ilgas laikotarpis
Estijoje nuteistieji iki gyvos galvos į teismą dėl bausmės pakeitimo gali kreiptis atkalėję 30 metų. Dalis šios šalies teisininkų ir parlamentarų mano, kad tai labai griežtas įstatymas, tačiau po diskusijų vis tik buvo nutarta jo nekeisti. Diskusijų metu buvo prisiminta, kad Europoje panašus įstatymas veikia Slovakijoje, o griežtesnis – tik Ukrainoje. Šioje šalyje nuteistieji iki gyvos galvos išleisti iš įkalinimo įstaigos gali prašytis tik po 38 kalėjime praleistų metų. Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje tokie kaliniai gali prašytis paleidžiami po 25 metų, o tokiose demokratiškose šalyse kaip Suomija ar Danija – net po 12 metų.
Estijos teisingumo ministerija yra paruošusi analitinę pažymą, kurioje nagrinėjami iki gyvos galvos nuteistųjų paleidimo į laisvę pliusai ir minusai. Joje rašoma, kad jei ir būtų nuspręsta mažinti tą 30 metų bausmės atlikimo laikotarpį iki prašymo išleisti anksčiau pateikimo, tai tas terminas neturėtų būti trumpesnis nei 25 metai. Estijoje dabar kriminogeninė situacija nėra labai bloga, tačiau išleidus į laisvę tokius kruvinus nusikaltimus padariusius kalinius jie gali šią situaciją smarkiai pabloginti. Išėję į laisvę nuteistieji iki gyvos galvos labai sunkiai integruotųsi į visuomenę, o nepritapę vėl galėtų daryti sunkius nusikaltimus, nes daugelis tokių kalinių – sunkai prognozuojami. Tam pritaria ir ilgus metus sunkius nusikaltimus tyręs ir Estijos policiją kūręs Andris Anveltas: „Aš griežtai pasisakau prieš mirties bausmę, bet dar griežčiau esu nusistatęs prieš ankstesnį iki gyvos galvos nuteistųjų paleidimą. Mūsų visuomenė tam dar nepasiruošusi. Šalyse, kur tokie nuteistieji gali prašytis į laisvę po dešimtmečio, visai kitokia kriminogeninė situacija ir kitokios istorinės sąlygos. Tose šalyse mirties bausmė panaikinta jau prieš pusšimtį metų“.
Atliko bausmę
Šiuo metu Estijoje kali 40 nuteistųjų iki gyvos galvos. Net 17 jų iš pradžių buvo nuteisti mirties bausme. 1988 metais, pakeitus baudžiamąjį kodeksą, visiems jiems mirties bausmė buvo pakeista įkalinimu iki gyvos galvos. Iš tokią bausmę pelniusiųjų tik trys kaliniai anksčiau nebuvo teisti. Tai serijinis žudikas, į Estiją atsibastęs iš Rusijos, Jurijus Ustimenko, Raineris Rosas, pavydo priepuolio metu nužudęs savo dukrą ir žmoną bei Rene Vainikas, vienintelis iš tokių nuteistųjų kalintis tik už vienos senutės nužudymą.
Iš visų nuteistųjų iki gyvos galvos kol kas visą bausmę atliko tik du nuteistieji. Vienas jų – Maisas Avetisjanas už dvigubą žmogžudystę iki gyvos galvos buvo nuteistas 1999 metais, 2003 metais, sulaukęs 65 metų, mirė nuo infarkto kalėjime. Prieš du metus Virų kalėjime mirė Kale Mjaesepas (53 m.). 1998-aisiais, praėjus vos trims savaitėms po sugrįžimo iš kalėjimo, jis užmušė du savo pažįstamus ir iš karto buvo sulaikytas.
30 metų jau atkalėjo ir į laisvę prašėsi tik vienas nuteistasis, kuris kali nuo 1983 metų, tačiau teismas jo prašymą atmetė. Olego Piatnickio prašymo nepatenkino Harku apylinkės teismas, to teismo teisėjus palaikė ir nagrinėję kalinio skundą kolegos iš Talino apygardos teismo. Nors O. Piatnickis atkalėjo daugiau nei 30 metų, tačiau buvo neišleistas dėl to, kad psichologinė komisija pateikė teismui išvadas, kad yra 30 proc. tikimybė jog išėjęs į laisvę Olegas per du metus vėl nusikals. Dar didesnė galimybė – nuo 23 iki 40 proc. – kad jis padarys seksualinį nusikaltimą.
Pasigailėjo prezidentas
O. Piatnickis pirmą kartą už vagystes buvo nuteistas 1983 metais. 1992 metais už žmogžudystę kalėjime jis buvo nuteistas mirties bausme, o 1993 metais ta bausmė buvo pakeista įkalinimu iki gyvos galvos. Sėdėdamas kalėjime jis susipyko su kitu nuteistuoju ir jį subadė atsuktuvu. Nuo 11 smūgių, už žaginimą kalėjęs ir irgi iki gyvos galvos nuteistas Vladimiras Tenetovas, išgyveno, o jo skriaudikui teismas pridėjo dar 9 metus nelaisvės.
„Įvertinus tai, kad O. Piatnickis padarė sunkius nusikaltimus jo priešankstinis paleidimas būtų nepateisinamas. Tai negatyviai paveiktų visuomenę, jo paleidimas neatitinka ir bausmės tikslų“, – rašoma teismo nutartyje.
Kitiems keturiems toks laikas ateis tik 2022 metais, o 2024-aisiais dar 6 nuteistiesiems. Tokius prašymus nagrinėja teismas ir tik jo valioje, ar paleisti nuteistąjį lygtinai, ar dar palikti už grotų.
Gerą valią gali parodyti ir šalies prezidentas. Daugiau kaip prieš dvidešimt metų Michailas Talyšanovas nužudė Talino karo mokyklos sargybinį, o po to ir jį vežusį taksistą. M. Talyšanovas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Šis kalinys kalėjime elgėsi pavyzdingai, mokėsi, tad prezidentas patenkino jo malonės prašymą ir skyrė jam 20 metų laisvės atėmimo bausmę. 2008 metais M. Talyšanovas buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos ir iš karto išvyko į Rusiją.
Tačiau tai, ko gero, vienintelis atvejis, kai prezidentas pasigailėjo žmogžudžio. Štai ir per paskutinį pernai malonės komisijos posėdį prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas malonę suteikė tik dviems kaliniams, kurie buvo nuteisti už susijusius su narkotikais nusikaltimus. 11 malonės prašymų prezidentas atmetė. Tarp jų ir iki gyvos galvos nuteisto Anatolijaus Nikolajevo. Paskutiniu metu šalies spaudoje imta abejoti šio kalinio kaltumu. Jo advokatas Antis Aasma, beje, pernai pripažintas geriausiu metų advokatu, ir prezidentui, o prieš tai ir valstybiniam teismui, vis bando įrodyti, kad A. Nikolajevas 1998 metais buvo nuteistas be jokių įrodymų, o tik remiantis jo paties kaltės pripažinimu. Kai teismas ir prezidentas paliko jo ginamąjį už grotų, advokatas žurnalistams sakė, kad tol, kol A. Nikolajevas bus kalėjime, jis Estijos nelaikys teisine valstybe.
A. Nikolajevas buvo nuteistas už 4 žmonių nužudymą.
Prezidento malonės nuteistieji gali prašyti tuoj po nuteisimo ir neribotą kartų skaičių. Pavyzdžiui,vienas iš jaunesnių nuteistųjų iki gyvos galvos Jurijus Ustimenko (34 m.) jau keletą kartų beldėsi į prezidento atjautą, tačiau kol kas malonė jam nebuvo suteikta.
Žudė nesigailėdami
Kaip ir Lietuvoje, taip ir Estijoje nuteistųjų iki gyvos galvos nusikaltimai panašūs. Vienas iš paskutiniųjų nuteistas Andresas Vyzas nužudė dvi moteris, kitas – Olegas Bogdanovas – buvusį savo uošvį. Nors pastarasis nuteistas tik už vieną nužudymą, tačiau 36 metų vyras tai padarė itin žiauriai. Keršydamas už įtemptus santykius su žmona jis nukankino savo žmonos tėvą (60 m.), o sulaikytas jis grasino nužudyti ir žmonos brolį. Prieš tai šis vyras buvo teistas už žmonos sumušimą.
Tik ką įsigaliojo ir nuosprendis Leonidui Rubaniakui. Vieną lapkričio dieną Taline Reisijate gatvės apleistame name buvo rasti dviejų nužudytų vyrų lavonai. Jau kitą dieną policija sulaikė įtariamąjį. Tai ir buvo jau kartą už žmogžudystę teistas L. Rubaniakas. Jis prisipažino, kad nužudė benamius.
Ypač žiaurus nusikaltėlis Andrejus Antonovas. 1994 metais, apsivilkęs policininko uniformą, kelyje Talinas-Narva jis sustabdė lengvajį automobilį. Jo vairuotoją 44 metų vyrą nušovė, o mašiną pagrobė. Vėliau automobilį pardavė Taline. Po trijų savaičių jis vėl išsitraukė iš spintos policininko uniformą ir tame pačiame kelyje nušovė dar vieną vairuotoją – 29 metų vyrą. Šį kartą automobilio parduoti nepavyko, nes jis sugedo. Tuomet A. Antonovas apiplėšė parduotuvę ir nušovė jį pavežusį taksistą. 1996 metais už šiuos nusikaltimus Viru apygardos tesmas A. Antonovą (24 m) nuteisė mirties bausme. Tačiau ir kalėjime vyras nekeitė įpročių. Uždarytas į Muru kalėjimą jis dūrė peiliu kitam nuteistajam į nugarą ir sužeidė plaučius. Dūrė už tai, kad šis jam nedavė 1500 kronų. Tų pačių metų vasarą, jau kalėdamas Emari kalėjime, A. Antonovas peiliu dūrė kalėjimo prižiūrėtojui. Darbuotojas liko gyvas, tačiau tapo invalidu. Žmogžudys nė kiek nesigailėjo savo poelgių ir tvirtino, kad jis ir toliau keršys tiems darbuotojams, kurie darys jam kliūtis grįžti į Muru kalėjimą – mat ten jam labiau patikę. Tačiau į jo pageidavimą nebus atsižvelgta, nes Muru kalėjime jau nebeliko kalinčių iki gyvos galvos.
Bandė pabėgti
Nors ir labai atidžiai saugomas A. Antonovas yra bandęs pabėgti iš kalėjimo. Kartu su irgi iki gyvos galvos nuteistuoju Romeo Kalda sugebėjo nupjauti lango grotas ir buvo pastebėti nuo sargybinių bokštelio, kai jau leidosi kalėjimo siena. R. Kaldos sąskaitoje du nužudymai, tarp jų ir policijos komisaro, ir du pasikėsinimai nužudyti.
Iš kalėjimo bandė pabėgti ir rusas iš Ulijanovsko, už dvi žmogžudystes nuteistas Stanislovas Isajevas. Jis persirėžė ranką ir iš Pernu kalėjimo buvo nuvežtas į miesto ligoninės chirurginį skyrių, nes žaizdas reikėjo greitai susiūti. Ligoninės koridoriuje jis partrenkė prižiūrėtojus ir bandė bėgti, tačiau buvo sulaikytas.
R. Kalda dar pasižymėjęs ir tuo, kad dažnai rašo skundus. Kalėdamas Viru kalėjime jis buvo pareiškęs norą dalyvauti rinkimuose į Jehvio valsčiaus tarybą. Rinkiminė komisija, aišku, neužregistravo tokio kandidato, tad policininko žudikas bylinėjosi teisme ir nieko nelaimėjo, nes Estijoje nuteistieji ne tik negali bolotiruotis, – negali net balsuoti rinkimuose. R. Kalda tai, aišku, žinojo, tačiau davė papildomo darbo ir rinkiminėms komisijoms, ir teismams. Kita vertus, Europos žmogaus teisų teismas yra pasisakęs, kad draudimas kaliniams dalyvauti rinkimuose negali būti absoliutus. Tad dabar ruošiamos atitinkamos įstatymų pataisos ir kaliniams, ko gero, bus suteikta balsavimo teisė.
Petras KURMELIS
