Vyrui priklausantis palaidas šuo iš pradžių aplojo kitą keturkojį vedžiojusią porelę. Kai šeimininko buvo paprašyta pririšti agresyvų šunį, šis pats paleido į darbą kumščius.
Kol šuns šeimininkas smūgiavo jį sudrausminti bandžiusiam vyrui į įvairias kūno vietas, augintinis nukentėjusįjį dar ir apkandžiojo.
Dėl šio 2020 m. kovo 13-osios įvykio vilnietis Audrius N. atsidūrė teisme. Taip jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Įsiplieskė konfliktas
Bylos duomenimis, konfliktas įsiplieskė tos dienos popietę, apie 16 val., Vilniuje, Sausio 13-osios g., miškelyje prie televizijos bokšto.
Žmonių akivaizdoje vedžiodamas savo šunis Audrius N. neužtikrino žmonių saugumo. Todėl jo šunys sukėlė grėsmę žmonėms ir gyvūnams.
Vienas vilniečio šunų atbėgo prie merginos, laikančios ant rankų savo šunį, ir pradėjo ant jos šokinėti. Išsigandusios merginos draugui R. M. paprašius pririšti šunį, Audrius N. tai daryti atsisakė.
Maža to, vyras sudavė R. M. ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, o vienas iš jo šunų įkando nukentėjusiajam į abi rankas bei nugarą.
Pagal specialisto išvadą R. M. buvo fiksuoti įvairūs sužalojimai: kąstinė žaizda, odos nubrozdinimai, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Visumoje tai buvo įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Teismas pripažino vilnietį kaltu ir paskyrė jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant jį per tą laikotarpį atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam R. M. padarytą žalą.
Taip pat jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vilniaus teritorinei ligonių kasai nuteistas vyras turės sumokėti 50 eurų. O pačiam nukentėjusiajam 260 eurų turtinę ir 800 eurų neturtinę žalą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Kaltės nepripažino
Teisme Audrius N. savo kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad tos dienos popietę vaikščiojo miške su dviem šunimis, kurių vienas buvo pririštas, o kitas ėjo laisvai, šalimais.
Šunys buvo be antsnukių, abu turėjo pavadėlius. Šunys niekada nerodė jokios agresijos, nes jie buvo atitinkamai dresuojami. Einant mišku, priešais save pamatė artėjantį asmenį.
„Prasilenkiant tas vyras atitinkamu tonu ir vartojant rusišką „leksikoną“ pasakė, kad arba pririša šunį, arba suspardys jam į galvą. Pastaba buvo tam šuniui, kuris buvo be pavadžio ir kuris buvo šalimais jo.
Konflikto priežastis buvo ne dėl antsnukio, o dėl to, kad mano šuo ėjo neprisegtas prie pavadžio. Pamaniau, kad nereaguosiu į jo žodžius ir viskas tuo pasibaigs. Bet paėjus kokius 5-7 metrus pamačiau, kad tas vyras agresyviai artinasi prie mano šuns, ketindamas jį užpulti, bandydamas jam įspirti.
Mano šuo išsigando ir pabėgo į priekį. Pasiteiravau, kodėl jis nori mus užpulti, ko jis taip agresyviai kabinėjasi. Tada tas asmuo, vartodamas necenzūrinius žodžius, klausė, ko aš čia toks kietas su savo šunimis, jeigu būčiau vienas, tai būčiau greitai į vietą pastatytas“, – savo paaiškinime teigė Audrius N.
Teisiamas vilnietis dar prisiminė, kad prie jo besiartinančio vyro mergina šaukė tą žmogų vardu, kvietė jį pas save, sakė nusiraminti. Bet į tuos žodžius jis nereagavo. Tik merginai priėjus ir draugą apsikabinus, pavyko jį atitraukti.
Audrius N. tada nuėjo prie savo šunų. Staiga pribėgo nukentėjusiuoju byloje pripažintas asmuo, iš visos jėgos spyrė Audriaus N. šuniui į snukį. Taip išmušdamas augintiniui du dantis. „Jeigu šuo būtų smulkesnis, jis jį būtų užmušęs“, – neabejojo Audrius N.
Tuomet, anot teisiamojo, tarp jų prasidėjo grumtynės. O netrukus atvyko ir policijos pareigūnai. Prie pareigūnų, anot Audriaus N., nukentėjusiuoju pripažintas vyras elgėsi neadekvačiai ir dukart spjovė jam į veidą.
Kita istorijos pusė
Teisme liudijusi E. J. pasakojo, kad nukentėjusysis R. M. yra jos sužadėtinis. Tą dieną jie kartu su savo mažu dekoratyviniu šuniuku išėjo pasivaikščioti.
Pakeliui ji pamatė iš dešinės pusės atbėgant palaidą didelį šunį. Kadangi jie jau yra nukentėję nuo didelio šuns, tai labai tokių bijo ir tąkart stipriai išsigando, juto grėsmę, nes šuo galėjo įkąsti.
Moteris teigė, kad paprašius pririšti šunį, jo šeimininkas atsakė: „o kas jeigu nepririšiu? Kas bus?“. Tada esą šis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Jos sužadėtinis pradėjo jį drausminti, taip kilo konfliktas.
Tą patį patvirtino ir R. M., kuris pabrėžė provokuojantį šuns šeimininko elgesį. Nukentėjusysis teigė, kad Audrius N. pradėjo smūgiuoti. Tada atbėgo ir šio šuo, kuriam nukentėjusysis spyrė nelaukdamas, kol bus sukandžiotas.
Vis dėlto, jėgos buvo nelygios ir R. M. krito ant žemės. Tuo metu jis patyrė ne tik šuns, bet ir jo šeimininko agresiją.
