Visuomenėje netyla kalbos apie socialiai atstumtus asmenis, gyvenančius gatvėje. Gyventojai skundžiasi blogais kvapais, paliekamomis šiukšlėmis bei tuo, jog benamiai gadina miesto vaizdą. Šiuo metu Laisvės alėjoje itin suintensyvėjo benamiai. Pagrindinė priežastis, kodėl jie renkasi gyventi būtent centre – čia apsimoka labiau nei kituose rajonuose.
Pirmą kartą Kaune padiskutuoti asocialių asmenų miesto centre tema susirinko visos institucijos. Policijos pareigūnai, Viešosios tvarkos atstovai, socialiniai darbuotojai, gyventojai ir kiti svarstė, ką daryti su tokiais žmonėmis, kuriems nieko nereikia, tačiau jie trukdo kitiems bendruomenės nariams.
„Mes tampame etatiniais valytojais, nes benamiai apdergia visus kampus. Jau nuo devynių ryto sėdi ant suoliukų ir geria, o po to ten pat ir „nulūžta“. Vietiniai gyventojai jau žino, kad žmogus gyvas, tik girtas, todėl nieko ir nedaro. Tačiau užsieniečiai būna prieina prie tokių, tikrina pulsą, iškviečia medikus“, – apie kasdieninius vaizdus pasakojo vietinis gyventojas Evaldas.
Baudos – beprasmė priemonė
Per visą vasarą iki dabar į miesto Viešosios tvarkos skyrius sulaukė virš 200 skundų dėl gyvenamosios vietos neturinčių asmenų, tačiau bausti tokius asmenis yra beprasmiška. Dalis Laisvės alėjoje besišlaistančių ir miegančių benamių neturi jokių pajamų bei dokumentų ir nėra priregistruoti. Kita dalis, nors ir yra priregistruoti prie tam tikro adreso, tačiau vis tiek mieliau renkasi miesto centrą, o pinigų taip pat neturi.
Vienas iš pasiūlymų, kaip spręsti šią problemą, bandyti benamius prikalbinti, kad jie atlikinėtų viešuosius darbus, kuriais bent kažkiek atpirktų susikaupusias baudų, už viešosios tvarkos trikdymą, sąskaitas. Tačiau po to turėtų kompleksiškai sekti kitų institucijų darbas. Benamiams turėtų būti pasiūlyta prisiglausti globos namuose ir suteikta reikalinga pagalba.
Benamių teisės ir norai
Tarybos nariai taip pat įsitraukė į diskusiją. Vieni tikino, jog reikia sužinoti, ko tiems žmonėms reikia ir stengtis jiems padėti persikelti gyventi kitur. Kiti svarstė priešingai, jog benamiai per daug žaidžia savo žmogaus teisėmis, todėl reikėtų jas apriboti.
„Neseniai važiavau ties stotimi ir per kelią šliaužė vienakojis benamis. Jam tai buvo toks įprastas dalykas, jis pasakė, kad pavogė jo vežimėlį, bet vaikai prižadėjo atstumti atgal. Norėjau jam padėti, bet jis lyg niekur nieko paklausė, kaip man sekasi. Tai rodo, kad jie turi savo gyvenimą ir yra jais patenkinti. Manau, kad reikėtų pirmą išsiaiškinti, kodėl jie čia nakvoja ir ką reikėtų padaryti, kad jie nakvotų kitur“, – mintimis dalinosi tarybos narys Povilas Mačiulis.
„Reikia sumažinti žmonių teises. Mes išplėtėme žmogaus teises, bet sumažinome pareigas. Kodėl mes kaliniais rūpinamės labiau nei elgetomis ir jų atitinkamai neįzoliuojame?“ – klausė vicemeras Vasilijus Popovas.
Tikslas – neremti pinigais
Visi diskusijos dalyviai pritarė, jog reikia auklėti visuomenę, kad ši benamiams neduotų pinigų. Pati visuomenė pripratina elgetaujančius žmones, tad jie ir renkasi į miesto centrą, nes čia gauna daugiau pinigų nei kituose mikrorajonuose.
„Bažnyčia – gailestinga visiems. Kol jie nekenkia žmonėms ar inventoriui, mes juos priimame. Taip pat pasiūlome nusiprausti. Parapijiečių nuolatos prašome neremti benamių pinigais. Geriau jiems nupirkti maisto ar padovanoti nebereikalingų drabužių“, – kalbėjo stačiatikių bažnyčios atstovas D.Konstantinas.
Centro policijos pareigūnas taip pat patikino, jog miestiečiai elgetoms itin dosnūs, nes per dieną į rankas įdeda nemažai pinigų. Pareigūnas tikino, jog benamiai pamato, kad čia gerai, todėl ir renkasi pagrindinę miesto gatvę.
Diskusijos metu taip pat pasiūlyta padaryti panašiai kaip yra sostinėje ir Klaipėdoje. Šiuose miestuose vietos valdžia yra uždraudusi senamiestyje ne tik prašyti išmaldos, bet taip pat ir jos duoti, todėl miesto centruose asocialių žmonių yra mažiau arba jie bent nesikabinėja prie praeivių. O ir praeiviams nesinori dalinti pinigų, kai už tai gali gauti baudą.
