Šių metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais į Lietuvą atvyko 8932 imigrantai. Pernai vasarą gyventi į Lietuvą atvyko 5957 žmonės.
Statistika rodo, kad į Lietuvą atvyksta vis daugiau užsieniečių, nors dauguma imigrantų išlieka grįžtantys lietuviai. Iš visų šiemet atvykstančių žmonių į Lietuvą apie 64 proc. yra Lietuvos piliečiai. Pernai lietuviai sudarė apie 71 proc. visų imigrantų.
Ekspertai teigia, kad užsieniečių imigracija auga supaprastinus galimybes jiems įsidarbinti Lietuvoje ir šiemet birželį įsigaliojus Ukrainos beviziam režimui su Europos Sąjunga.
Imigrantų užsieniečių skaičius turi potencialo dar labiau augti. Kai kurie stambūs darbdaviai sako galintys įdarbinti jų dar daugiau, tačiau Lietuvoje dėl didelio pareigūnų darbo krūvio darbo vizų ar leidimų gyventi tenka laukti pernelyg ilgai.
Emigracija – panaši
Augant imigracijai į Lietuvą, šią vasarą nesmarkiai sumažėjo emigracija. Pernai per tris vasaros mėnesius iš šalies išvažiavo 15047 žmonės, šiemet – 14424 asmenys.
Pernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst., o per pirmus aštuonis šių metų mėnesius – beveik 24 tūkst. gyventojų.
Kai kurie ekspertai emigracijos pagreitį šių metų pirmoje pusėje vadina laikina tendencija, nes dalis emigrantų galėjo suskubti deklaruoti išvykimą, kad išvengtų prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį, kiti galbūt skubėjo į Britaniją, kol ši šalis nesiėmė ribojimų artėjant pasitraukimui iš Europos Sąjungos.
Apklausų duomenimis, dauguma emigrantų iš Lietuvos į Vakarų Europą išvyksta dėl didesnių algų, emigraciją gali skatinti ir didelė pajamų nelygybė.
Dėl emigracijos ir visuomenės senėjimo Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. šiais metais.
Tokie mastai kelia pavojų, nes verslui ima trūkti darbuotojų, tampa sunkiau finansuoti pensijas, sveikatos priežiūrą bei švietimą.
