„Šie sprendimai leis lanksčiai planuoti ir užtikrinti karinių vienetų komplektavimą. Be to, jie yra būtini atsižvelgiant į augančius kariuomenės poreikius, įskaitant didėjantį jaunesniųjų karininkų poreikį, dėl kurio didinamas Karo akademijos kariūnų skaičius“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Augantis personalo poreikis
Padidinus pašaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą karių skaičiaus ribas nuo 3400 iki 4400, būtų pasiektas reikiamas Lietuvos kariuomenės dalinių užpildymas personalu, užtikrinant pakankamą, nepertraukiamą, savalaikį vienetų komplektavimą ir kovinį rengimą. Šiuo metu šaukiamų jaunuolių skaičius siekia 3800–4000.
Atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės rezervo poreikį, didinamas ir ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius – nuo 2 500 iki 5 000. Iki šiol šis skaičius siekė nuo 1 500 iki 4 000.
Nustačius didesnį maksimalų leistiną ribinį kariūnų skaičių nuo 320 iki 440, kasmet į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją bus galima priimti iki 110 kariūnų ir taip nuosekliai didinant karininkų skaičių, užtikrinti krašto apsaugos sistemai reikalingą karininkų poreikį.
Taip pat didinamas Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius nuo 1800 iki 2050. Tai daroma atsižvelgiant į didėjantį kariuomenės civilinio personalo poreikį medicininės priežiūros, maitinimo, sandėlių, infrastruktūros priežiūros, aprūpinimo ir kitoms aptarnavimo paslaugoms teikti. Planuojama, kad 2023 m. bus pastatyti trys kariniai miesteliai Šiauliuose, Vilniaus rajone ir Šilalės rajone, o vien šių karinių vienetų infrastruktūros priežiūrai papildomai reikės apie 150 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.
