Ministrų kabinetas posėdyje svarstė siūlymą Civiliniame kodekse atsisakyti su ES direktyva nesuderinamo ilgesnio termino.
„Priėmus projektą, bus panaikinta neatitiktis direktyvai, išvengta galimo Europos Teisingumo Teismo proceso <…>. Bus užtikrinta turisto teisė į pinigų už neįvykusią kelionę grąžinimą per direktyvoje numatytą terminą – 14 dienų“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Kelionių organizatoriai nepajėgtų grąžinti pinigų per 14 dienų
Lietuvos kelionių organizatoriai nepajėgtų grąžinti pinigų žmonėms už neįvykusias keliones per 14 dienų, jei Seimas priimtų Civilinio kodekso pataisą ir atšauktų dabar jame numatytą 90 dienų terminą, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė.
Pasak Žydrės Gavelienė, įmonės negalėtų grąžinti pinigų per dvi savaites, nes jų neturi – partneriai užsienyje jų negrąžina, o pasinaudoti Vyriausybės pagalba pernelyg sudėtinga.
„Sprendimas dėl termino prailginimo (iki 90 dienų – BNS) buvo priimtas dėl to, kad nebuvo tinkamos Vyriausybės pagalbos atsiskaityti su vartotojais. Ne kelionių organizatoriai nusprendė nevykdyti kelionių, o Vyriausybė uždarė sienas ir dėl to keliautojai negalėjo išvykti. Tai ne nuo kelionių organizatorių priklausantis veiksnys, todėl natūralu, kad jie negali atlyginti nuostolių keleiviams, nes daugelis partnerių užsienyje pinigų negrąžina, jie geriausiu atveju atideda tai ateičiai“, – BNS sakė Ž. Gavelienė.
„Jeigu šiandien būtų toks sprendimas, tai būtų realiai pasakymas, kad Lietuvai nereikia turizmo verslo“, – pridūrė ji.
Europos Komisijai pradėjus pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, Seimui pavasarį leidus lėšas už neįvykusias keliones grąžinti per 90 dienų, Vyriausybė trečiadienį ketina siūlyti sutrumpinti šį terminą iki 14 dienų.
Turizmo įmonėms Vyriausybė yra skyrusi 30 mln. eurų lengvatinėms paskoloms – po 15 mln. eurų viešbučiams ir kelionių organizatoriams. Pasak Ž. Gavelienės, šios paskolos būtų vienintelė galimybė, leidžianti atsiskaityti su žmonėmis, tačiau jų sąlygos nėra priimtinos verslui.
„Valstybės pagalbos priemonės yra sunkiai prieinamos verslui, ypač atsiskaitymui su vartotojais. Sutartis yra visiškai nenaudinga turizmo verslui. (...) Vyriausybė įsivaizduoja, kad paskola yra prieinama kiekvienam kelionių organizatoriui, bet aš sakau, kad ji nėra prieinama ir nėra normaliomis verslo sąlygomis“, – teigė ji.
Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė anksčiau BNS taip pat sakė, kad trumpesnis terminas gali sukelti pavojų kai kurių kelionių organizatorių veiklai.
Liepos pradžioje EK paskelbė, kad Lietuvos bei dar devynių ES valstybių nacionalinės kelionių paketų taisyklės pažeidžia Bendrijos teisę ir pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.
Seimas balandį priėmė Turizmo įstatymo pataisas, kad agentūros už neįvykusią kelionę pinigus galės grąžinti per šešis mėnesius, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda įstatymą vetavo ir pasiūlė 14 dienų terminą, išskyrus, jei per šį laiką susitariama dėl kompensavimo.
Tuomet Seimas balsavo iš naujo ir įteisino 14 dienų terminą, jei keliautojas atsisako kelionių kupono. Tačiau gegužę Parlamentas priėmė Civilinio kodekso pataisą, pagal kurią už dėl karantino ar kitų ekstremalių įvykių neįvykusias keliones agentūros žmonėms pinigus gali grąžinti per ilgesnį laiką – 90 dienų.
„Novaturas“ lauks Seimo sprendimo
„Vyriausybė trečiadienį nusprendė tik siūlyti grįžti prie 14 dienų pinigų grąžinimo termino, Seimas dar šio siūlymo nepatvirtino, tačiau mūsų skambučių centrus jau užgulė klientai, reikalaudami atsiskaityti su jais per minimas dvi savaites. Mes šiam terminui neprieštaraujame, tačiau kartu su pasiūlymu prašytume Vyriausybės pateikti priemonių paketą, kuriuo remiantis būtų galima įgyvendinti šį siūlymą ir tuo pačiu išgyventi patiems kelionių organizatoriams. Šiandien Vyriausybės siūlomos priemonės problemos neišsprendžia arba sprendžia tik iš dalies“, – teigia „Novaturo“ grupės vadovė Audronė Keinytė, pabrėžianti, jog tol, kol šis siūlymas nebus patvirtintas Seimo, pinigų grąžinimas dėl neįvykusių kelionių bus organizuojamas per gegužės mėn. patvirtintą 90 dienų laikotarpį
