Keturiasdešimt jūreivių, žuvusių per Rusijos povandeninio atominio laivo "Kursk" katastrofą, šeimų ragina Rusijos valdžią atnaujinti šios tragedijos tyrimą, britų laikraščiui "The Guardian" pranešė advokatas Borisas Kuznecovas.
Jo nuomone, esama "akivaizdžių prieštaravimų tarp tyrime dalyvavusių ekspertų išsamių tyrimų ir pranešimo išvadų".
B.Kuznecovas, atstovaujantis žuvusiųjų šeimų interesams, pabrėžė, kad į karinę prokuratūrą žadantys kreiptis jūreivių artimieji nori ne piniginės kompensacijos, bet "išgirsti tiesą".
Žuvusiųjų artimieji pareiškia, kad esminiai "Kursk" žūties faktai buvo nuslėpti, stengiantis apsaugoti nuo kaltinimų 14-ka vyresniųjų karininkų, rašo laikraštis.
"Dabar niekas nenori, kad vyresnieji karininkai būtų pasodinti į kalėjimą. Niekas nesitikėjo, kad tai galėtų nutikti, bet tai įvyko dėl kompetencijos stokos ir aplaidumo. Viena, ko mes norime - tai sužinoti tiesą, nes be šito negalime tikėti didinga mūsų laivyno ateitimi", - cituoja laikraštis advokato žodžius.
Atominis povandeninis laivas "Kursk" nuskendo Barenco jūroje 2000 metų rugpjūčio 12 dieną su 118 žmonių įgula.
Katastrofos priežastis tyrusi Vyriausybinė komisija paskelbė, kad "Kursk" nuskendo per pratybas, ketvirtajame torpedų aparate sprogus mokomajai torpedai 6576-A, kuri sudetonavo išsiliejus vandenilio peroksidui.
Baudžiamoji byla dėl laivo "Kursk" žūties buvo nutraukta neradus nusikaltimo sudėties. Vyriausiasis prokuroras Vladimiras Ustinovas pareiškė, jog asmenys, atsakingi už torpedos projektavimą, laikymą ir naudojimą, pagal bylos aplinkybes, negalėjo numatyti galimybės, kad ji sprogs ir drauge žus visa įgula bei laivas.
Tačiau su šia išvada nesutinka nei torpedos kūrėjai, nei žuvusiųjų giminės, kurie patys ieško tiesos.
"Interfax"-BNS
