• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rytoj sueis lygiai du metai nuo Donato Čižausko netekties, tačiau jo atminimas vis dar gyvas bičiulių ir artimųjų širdyse. Vienas žymiausių Lietuvos televizijos ir pramogų pasaulio veidų – Arūnas Valinskas, prisimena Donatą su pagarba, liūdesiu, bet taip pat ir su šviesiomis akimirkomis. Jis dalijasi prisiminimais apie Donato gyvybingumą, įkvėpimą ir džiaugsmą gyvenimu.

Rytoj sueis lygiai du metai nuo Donato Čižausko netekties, tačiau jo atminimas vis dar gyvas bičiulių ir artimųjų širdyse. Vienas žymiausių Lietuvos televizijos ir pramogų pasaulio veidų – Arūnas Valinskas, prisimena Donatą su pagarba, liūdesiu, bet taip pat ir su šviesiomis akimirkomis. Jis dalijasi prisiminimais apie Donato gyvybingumą, įkvėpimą ir džiaugsmą gyvenimu.

REKLAMA

Arūnas apibūdino Donatą kaip žmogų, kuris spinduliavo gyvybę ir meilę gyvenimui.

„Jo gyvybiškumas, meilė gyvenimui... Tai matėsi jo elgesyje, akyse ir visame kame. Ir tai, kad jis prieš tave pakėlė ranka, man buvo tai didžiausia, didžiausia nuostaba, nes aš negalvojau, kad kažkada apie tai reikės kalbėti. Deja, tai tapo... Tai tapo realybe“, – sako A. Valinskas.

Nepamirštami momentai Kipre

Valinskų šeima kaip tik dabar yra toje vietoje, kur ir praleido su Donatu labiausiai įsiminusias akimirkas – Šiaurės Kipre. Inga ir Arūnas vestuvių proga juos pakvietė čia atvykti, o momentai, kai  Donatas kartu su žmona ir dukrele Atėne svečiavosi pas jų šeimą – Arūnui patys įsimintiniausi.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai buvo tas laikas, kai jį mačiau nepaprastai laimingą, jauna žmogų, kuris atvažiavo dėl pandemijos šiek tiek vėliau negu mes planavom, bet jau atvažiavo su dukrele, jau Atėnė buvo gimusi. Šita Kipro saulė, jūra, dangus, kur mes skraidėm vanduo, kur plaukiojom, tai buvo kažkas tokio, ko aš niekada nepamiršiu“, – prisimena Arūnas.

REKLAMA

Arūnas pasakoja, kad atostogų metu Donatas ypač pamėgo greitai lakstyti su vandens motociklais.

„Jis, jau antrą dieną, sugebėjo įgyti pasitikėjimą tų darbuotojų ir jie jam duodavo jau patį galingiausią vandens motociklą. Tai jis čia lakstydavo kaip išprotėjęs. Ir jis visą laiką norėdavo mane pravežti. Man tai nieko naujo, nes aš esu važinėjęs, bet jam tai buvo kažkas tokio“, – pasakoja A. Valinskas.

REKLAMA
REKLAMA

Vyras prisiminė itin žaismingą akimirką, kai Donatas, bandydamas įkalbėti Arūną pravėžinti vandens motociklu, sutiko išbandyti parašiutą, nuo laivo su trosu kylantį į dangų. Arūnas pasakoja, kad Donatas labai bijojo aukščio, tačiau vis tiek tam pasiryžo.

„Reikėjo matyti jo akis, kai jis kilo į viršų, šalia sėdėdamas. Aš ten pradėjau tą parašiutą šiek tiek siūbuoti, ir jis iškart sako, kad ne, ne, ne“, – prisimena Arūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Simbolinis prisiminimas

Arūnas taip pat pasidalijo simboliniu prisiminimu apie Donatą. Po skrydžio parašiutu, jis visgi pasisodino Arūną ant vandens motociklo ir norėjo papokštauti.

„Jis, aišku, mane bandė numesti, nuo to vandens motociklo. Jam niekaip neišėjo. Ten viskas baigėsi tuo, kad jis pats nusivertė kartu su manimi nuo motociklo.

Jis, matyt, taip norėjo pasipuikuoti savo važinėjimu vandens motociklu, kad pasiryžo, taip sakant, kilti į dangų. Ir deja, bet simboliškai, jis į tą dangų pakilo gerokai anksčiau, negu aš norėjau ir gerokai anksčiau, negu aš pats“, – sako A. Valinskas, pridurdamas, kad šis prisiminimas dabar turi visai kitą prasmę.

REKLAMA

Svarba kalbėti apie sunkias temas

Paklaustas, kodėl svarbu prisiminti Donatą ir apie jį kalbėti, Arūnas atkreipė dėmesį į jaunos kartos mentalinę sveikatą ir savižudybių prevenciją.

„Aš įsivaizduoju, labai nemaža dalis jaunų žmonių gyvena tame informaciniame burbule, tų pačių kompiuterinių žaidimų, kaip aš sakau. Jie įsivaizduoja, kad turi ne vieną gyvybę ir, kad staiga viskas pasikeis. Tai, kas yra dabar blogai, staiga išnyks, o tada, kai viskas pasikeis, aš jau būsiu visai kitoks. Tu nebūsi joks. Tu nebūsi joks – tavęs nebūsi tiesiog išvis, – sako jis. – Šitoj vietoj aš negaliu pateisinti jaunų žmonių savižudybių.

REKLAMA

Taip ir reikia jas vadinti. Tai yra nusižudymas. Jie įsivaizduoja kažkaip, kad jie bus tam pasaulyje, bet kitokiam, bet jie nesuvokia, kad jų tiesiog nebus pasaulyje. Ir to pasaulio iš viso nebus. Nes jie sunaikina viską, kas yra. Ir man tas baisiausias dalykas, kad žmonės jauni nesuvokia tokio varianto“.

Pasak jo, apie tokius skaudžius įvykius reikia kalbėti atvirai, kad jie galėtų tapti pavyzdžiu ir paskatinimu ieškoti pagalbos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aš manau, kad čia lazda turi du galus. Kalbėti apie tokius dalykus yra būtina, neslėpti savižudybės fakto ir kalbėti apie tai, kad jaunas žmogus, sėkmingas žmogus, vis dėlto susidūrė su tokiom gyvenimo aplinkybėm, kai jis deja, bet nematė kitos išeities“, – teigia A. Valinskas.

Donato Čižausko atminimas ir toliau gyvas Valinskų šeimos kasdienybėje.

„Mes čia esam su bičiuliais Kipre ir be jokios abejonės paminėsime Donato atminimą“, – sako Arūnas, rodydamas, kad net skaudžius prisiminimus galima sujungti su džiaugsmo ir pagarbos akimirkomis.

Žudosi daug žmonių, negauna pensijų, neturi namų, kiek prarado darbus taip ir nesurado, prasigėrė, apie juos nežino, nerašo, nepatogu. Šitas po Kiprus tampėsi, iš gero nusižudė, gal internetas tada neveikė.
uzknisot ,kiek nusizudo be jo ,po to ir aplamai !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
fainos tos įventės
fainos tos įventės
kiek daug įdomių straipsnių,ypač apie mirtis,laidotuves,savižudybes...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų