Visgi dažnai nutinka, kad gyventojai apie garantijos terminus nieko nežino. Štai portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Raimonda pasakojo, kad neseniai įsigijo būstą.
„Su vyru nusipirkome naujos statybos 3 kambarių butą. Pasirinkome naują statybą, nes norėjome įsikelti ir iš karto gyventi. Be to, norėjome buto be problemų, nes senos statybos būstai, kiek girdėjome, jų turi nemažai, vis reikia kažką tvarkyti ir remontuoti.
Tačiau problemų atsirado ir naujame bute. Po kelių savaičių pastebėjome, kad blogai veikia vėdinimo sistema, vis rasoja langai. Turime bent vieną laikyti atidarytą, kad jie nerasotų“, – pasakojo moteris.
Ji tikino, kad iš karto susirado meistrą, tačiau jis, sužinojęs, kad esame naujakuriai, pasiūlė kreiptis į statytoją. Anot jo, statytojas atsakingas už defektus ir jis turi juos tvarkyti nemokamai.
„Tačiau projektas baigtas statyti prieš porą metų. Mes įsikėlėme vieni paskutiniųjų. Negi tikrai, praėjus tiek metų, dar kažko galime tikėtis iš statytojo?
Be to, kokiu būdu jam reikėtų pateikti pretenziją?“ – klausė moteris.
Garantija galioja ne tik naujiems statiniams
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patvirtino, kad statiniams yra suteikiama garantija ir ji negali būti trumpesnė nei 5 metai.
„Dar ilgesnė – 10 metų garantija – galioja paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) defektams. O 20 metų – paslėptiems tyčia defektams.
Advokatų profesinės bendrijos „Noor legal“ advokatas, vyresnysis teisininkas Arminas Magyla Žinių radijo laidoje „Tarp keturių sienų“ irgi komentavo, kad naujos statybos būstui galioja 5 metų garantija matomiems trūkumams, 10 metų – nematomiems.
„Dar gali būti ir tyčia paslėpti defektai, jiems įstatymai numato 20 metų garantiją“, – skaičiavo jis.
Anot advokato, nusipirkus seną būstą, irgi suteikiama 2 metų garantiją, tai garantuoja įstatymai.
„Pardavėjas turės kompensuoti visus defektus, kurių prieš sandorį neaptarė su pirkėju. Vadinasi, būstą įsigijęs žmogus turi teisę per du metus kreiptis į pardavėją dėl defektų.
Tačiau ne visi trūkumai gali būti pripažįstami, kaip defektai. Pavyzdžiui, nusipirkęs būstą, pirkėjas pamatė, kad bloga garso izoliacija. Tokioje situacijoje reikėtų žiūrėti, kokio senumo yra pastatas. Jeigu jis senesnis nei 2004 metų, tada, greičiausiai, tai nebus laikoma defektu. Nes iki šių metų projektuotiems statiniams nebuvo keliami akustiniai reikalavimai“, – pažymėjo specialistas
Pasak A. Magylos, jeigu vystytojas bankrutuoja, tada už statinio garantiją gali būti atsakingi kiti statybų dalyviai – rangovas, statinio projektuotojas ir kt.
„Jeigu vienas iš statybos dalyvių bankrutuoja, galima kreiptis į kitus. Tik tokiu atveju dažnai pirštais bus rodoma vienas į kitą ir bandoma nusikratyti atsakomybės už defektus.
Tokiu atveju vis tiek reikėtų ginčytis ir reikalauti žalos atlyginimo“, – patarė advokatas.
Statytojai, nepašalinę defektų, praranda teisę statyti
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija komentavo, kad statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse gali būti nustatomas ir ilgesnis statinio garantinis terminas.
„Rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per garantinį terminą. Nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui arba nuo statybos užbaigimo dienos“, – sakė inspekcija.
Anot inspekcijos, pagal statybą reguliuojančius teisės aktus, defektų šalinimą inicijuoja statytojas, kviesdamas statybos rangovą pašalinti nustatytus defektus. Garantiniu laikotarpiu išryškėję defektai šalinami šia tvarka:
- statytojas, per garantinį laiką nustatęs statinio statybos defektų, pakviečia rangovo įgaliotą atstovą ir surašo dvišalį aktą, kuriame nurodo išryškėjusius statybos defektus ir su rangovu suderina jų padarinių pašalinimo terminą; jei rangovo įgaliotas atstovas neatvyksta arba atsisako pasirašyti dvišalį aktą, galioja statytojo surašytas vienašalis aktas;
- jei rangovas nepašalina statybos defektų akte nurodytu terminu, statytojas kreipiasi į teismą dėl rangovo įpareigojimo pašalinti statybos defektus arba dėl statybos defektų šalinimo išlaidų išieškojimo iš rangovo, jei statytojas juos pašalino savo lėšomis ir apie tai raštu informuoja Statybos inspekciją;
- statybos inspekcija, gavusi statytojo informaciją apie rangovo vengimą šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus, teikia Statybos sektoriaus vystymo agentūrai medžiagą ir pasiūlymus dėl rangovo veiklos įvertinimo ir (ar) dokumento, suteikiančio rangovui teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus, panaikinimo.
Būstų sandoriai sąstingyje
Pirmieji keturi šių metų mėnesiai pagal įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių atsilieka nuo praėjusių metų – skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras.
„Balandžio mėnuo pagal įregistruotų NT sandorių skaičių buvo labai panašus į kovą. Paprastai artėjant vasarai NT rinka kiek pagyvėja, tačiau šiemet matome, kad vytis ankstesnių metų rezultatus šiemet sekasi sunkiai. Reikšmingesnių teigiamų pokyčių nematyti nei butų, nei namų, nei žemės sklypų pardavimuose“, – kalbėjo Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Per pirmus keturis šių metų mėnesius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 30,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 13,1 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-balandį, kai buvo įregistruota 35,6 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 8,7 tūkst. NT savininkų pasikeitimų – 12,4 proc. mažiau nei praėjusių metų balandį (9,9 tūkst. NT objektų) ir 1,4 proc. mažiau nei šių metų kovą (8,8 tūkst. NT objektų).
Šiais metais visoje šalyje įregistruota8,7 tūkst. butų pardavimų – 14,3 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-balandį, kai buvo įregistruota 10,2 tūkst. butų sandorių. Vien tik per balandžio mėnesį šeimininkus pakeitė 2,3 tūkst. butų – 17 proc. mažiau nei pernai balandį (2,8 tūkst. butų) ir 8,3 proc. mažiau nei šių metų kovą (2,6 tūkst. butų).
Vilniuje šiemet įregistruota 2,8 tūkst. butų pardavimų, arba 20,1 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-balandį, Kaune – 1,3 tūkst. (13,3 proc. mažiau), Klaipėdoje – apie 740 (15,4 proc. mažiau).
Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 2,9 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 10 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-balandį, kai buvo įregistruota 3,2 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per balandžio mėnesį pasikeitė 840 namų šeimininkai – 2,1 proc. mažiau nei pernai balandį (860 namų), bet 6,3 proc. daugiau nei šių metų kovą (790 namų).