Liepos mėnesį įsigaliojo nauja griežtesnė automobilių techninės apžiūros tvarka. Štai jeigu jūs nusipirkote naudotą automobilį ir atvykote į techninės apžiūros centrą, dabar gali tekti išgirsti nemalonią žinią.
Nustačius, kad automobilio rida buvo suklastota, palyginti su praėjusia technine apžiūra, techninių apžiūrų specialistai tai pažymės kaip nedidelį trūkumą. Tačiau jau po dviejų metų suklastota rida bus laikoma dideliu trūkumu ir su savo transporto priemone dalyvauti eisme negalėsite.
„Per šį pereinamąjį laikotarpį sieksime detaliau įvertinti ridos sumažėjimo atvejų mastą šalyje, gilinsimės į priežastis. Taip pat suprantame komunikacijos svarbą siekiant pokyčių, todėl skatinsime vairuotojus domėtis planuojamo pirkti automobilio rida bei istorija. Dažna situacija, kai vairuotojai tik techninės apžiūros centre sužino nemalonią naujieną – rida atsukta.
Tokiais atvejais vartotojai įprastai nuleidžia rankas ir negina savo teisių, o galbūt net nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje“, – tąkart sakė Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Transporto veiklos skyriaus patarėjas Simonas Mažionis.
Vairuotojai dėl sukčių išgirsta nemalonų siurprizą
Lietuvos techninės apžiūros (TA) įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas naujienų portalui tv3.lt sako, kad manipuliacijas odometro rodmenimis vadinti „pažeidimu“ galima tik su tam tikromis išlygomis.
„Sumažinti tikrąjį nuvažiuotų kilometrų skaičių bandoma prieš automobilio pardavimą. Tokia veikla Lietuvoje kriminalizuota bemaž prieš dešimtmetį, todėl ją praktikuojantys asmenys daro ne šiaip „pažeidimą“, o nusikaltimą.
Automobilius su suklastota rida nusipirkę ir apie tai tik techninės apžiūros metu sužinoję žmonės yra sukčių aukos, kuriuos kaltinti darant „pažeidimą“ taip pat būtų nekorektriška“, – kalbėjo R. Gabartas.
Pasak pašnekovo, įsigaliojus LTSA sprendimui iki 2025 m. liepos mėnesio „neigiamą“ ridą laikyti nedideliu trūkumu, informacija apie tai buvo pradėta kaupti centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje.
O per pirmus du mėnesius nuo įsakymo įsigaliojimo pradžios iš viso buvo nustatyti 449 atvejai – apie 0,26 proc. nuo patikrintų visų klasių transporto priemonių – kai rida buvo suklastota.
„Absoliučiai daugumai vairuotojų, kuriems į apžiūros rezultatų kortelę buvo įrašytas „nedidelis trūkumas“ dėl „neigiamos“ ridos, tai buvo nemalonus siurprizas, tačiau konfliktinių situacijų dėl to nekilo.
TA įmonių vadovai pastebi tik tai, kad patys automobilių savininkai, pamatę netiksliai užfiksuotą ridą, paprašo įrašą protokole pakoreguoti“, – pastebėjo R. Gabartas.
Svarbiausia turėti įrodymų, kad neliktumėte kalti
„Transeksta“ ekspertai akcentuoja, kad automobilio rida iš tiesų tiesiogiai koreliuoja su technine būkle – kuo intensyviau eksploatuojama transporto priemonė, tuo daugiau įvairių detalių ir mechanizmų resursas būna išeikvotas ir tas detales, mechanizmus tenka remontuoti ar keisti.
Pasak R. Gabarto, šie dalykai visais atvejais reiškia didesnes ar mažesnes išlaidas, o odometras – vienas pagrindinių prietaisų, leidžiančių spręsti apie automobilio susidėvėjimą.
„Svarbu ir tai, kad automobilių gamintojai pateikia tikslias rekomendacijas, kada privalu keisti svarbiausius besidėvinčius agregatus, antraip prarandama teisę į garantiją.
Pogarantinių automobilių atveju, suklastojus odometro duomenis, tampa itin keblu žinoti, kada ir kokius techninio aptarnavimo darbus būtina atlikti. To nepadarius, rizikuojama sukelti brangiai kainuojančių techninių problemų laviną“, – pastebėjo pašnekovas.
Tuo metu teisininkų profesinės bendrijos „Avocad“ partneris, advokatas Laurynas Staniulis dar kartą priminė, kad už odometrų duomenų klastojimą yra taikoma baudžiamoji atsakomybė, o įsigaliojęs įsakymas darys įtaką ne tik Lietuvoje registruotoms transporto priemonėms.
„Remiantis LTSA įsakymu, trūkumu bus laikoma, jei odometro rodoma rida mažesnė už praėjusios techninės apžiūros metu užfiksuotą ridą.
Atitinkamai, pirmą kartą Lietuvoje registruojamiems automobiliams ši nauja taisyklė nebus pritaikoma, nes nebus, su kuo jų palyginti“, – kalbėjo advokatas.
Kaip primena L. Staniulis, jei po automobilio įsigijimo paaiškėjo faktas apie automobilio suklastotą ridą, pirmiausiai reikėtų pasirūpinti įrodymais, kad ridą pakeitė ne naujas savininkas, bet transporto priemonės pardavėjas.
„Tokiais įrodymais galėtų būti pirkimo–pardavimo sutartis, jei joje nurodoma rida, automobilio techninio patikrinimo aktas ar bet kurie kiti duomenys, kuriuose fiksuojama rida. Nes kitu atveju kyla rizika, kad pats naujasis savininkas bus apkaltintas ridos klastojimu.
Tolimesni veiksmai prikaustytų nuo pirkėjo valios. Tačiau, jei odometro duomenų klastojimas būtų laikomas dideliu trūkumu, kaip numatyta nuo 2025 m., tai vienas iš pirkėjo pasirinkimų galėtų būti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo inicijavimas“, – patarė L. Staniulis.
Advokatas taip pat atkreipė dėmesį, kad paskutinio laikotarpio teismų praktika tarsi leidžia sudaryti įspūdį, kad automobilio pirkėjai yra apsaugoti daug labiau nei pardavėjai.
„Iš esmės nepriklausomai nuo automobilio ridos, amžiaus ar kainos, pardavėjas yra atsakingas už parduodamo automobilio kokybę, o pirkėjas yra atleidžiamas nuo pareigos tikrinti ar domėtis automobilio būkle.
Bet, siekiant išvengti ilgai bei brangiai trunkančių ginčų su pardavėju, prieš perkant naudotą transporto priemonę, būsimiems pirkėjams yra rekomenduotina atlikti nepriklausomą automobilio patikrą. Tikrinant būtų naudinga įvertinti ne tik fizinę automobilio būklę, bet ir duomenis apie tikrąją automobilio ridą, kurią fiksuoja ne tik odometras bet ir automobilio valdymo blokas (naujesnių automobilių atveju), kurio duomenys yra daug sunkiau koreguojami“, – pastebėjo advokatas.
Pasak L. Staniulio, perkant naudotą transporto priemonę, taip pat be galo svarbu įsidėmėti, kas yra rašoma pirkimo-pardavimo sutartyje.
Sutartyje šalys gali ne tik fiksuoti ridą bei automobilio būklę, bet taip pat susitarti dėl papildomų garantijų ar bet kurių kitų sąlygų, kurios gali būti reikšmingos šalims.
„Neabejotinai sudaryta tinkama transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje yra nurodyta perkamos transporto priemonės rida, padės įrodyti, kad būtent pardavėjas yra atsakingas už tai, kad transporto priemonės odometro parodymai neatitinka realybės, kadangi sutartyje šalys užfiksuoja kokia transporto priemonės rida buvo naujajam savininkui perimant automobilį.
Taip pat ridos duomenys gali būti fiksuojami automobilio patikros aktuose. Galų gale ridos duomenys gali būti fiksuojami nuotraukose ir pagal nuotraukos meta duomenis nustatoma, kada nuotrauka buvo padaryta“, – sakė L. Staniulis.
Pradėtas tik 1 ikiteisminis tyrimas
LTSA Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Eglė Kučinskaitė teigė, kad kol kas papildoma informacija apie naują pakeitimą yra pasiekiama tik LTSA internetinėje svetainėje.
Visgi pašnekovė tikina, kad šia tema informacijos ateityje bus siekiama pateikti daugiau.
Be to, E. Kučinskaitė įvardijo, kuriuo atveju rida galėtų būti stebima iš užsienio įvežamų ir pirmą kartą Lietuvoje registruojamų transporto priemonių atžvilgiu.
„Rida galėtų būti stebima esant bendrai techninės apžiūros duomenų bazei visoje Europos Sąjungoje. Kol kas tokios duomenų bazės, mūsų žiniomis, nėra, o ją sukurti (apjungti atskirų ES valstybių narių duomenis) yra pavesta Europos Komisijai“, – pastebėjo ji.
Lietuvos policijos duomenimis, per šių metų 8 mėn. dėl ridos klastojimo atvejų iš viso buvo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, per 2022 m.atitinkamą laikotarpį – 4 ikiteisminiai tyrimai.
Kurių automobilių rida klastojama dažniausiai?
Automobilių istorijos ataskaitas teikianti įmonė „carVertical“ duomenimis, 1 iš 6 Lietuvos keliais važinėjančių automobilių rida suklastota, todėl vairuotojai turėtų būti atidūs rinkdamiesi naują transporto priemonę.
Didžiausia galimybė susidurti su sukčiais atsiranda perkant automobilį kainuojantį nuo 5 iki 10 tūkstančių eurų – net 16,8 proc. šiai kainų kategorijai priklausančių transporto priemonių odometro rodmenys buvo suklastoti.
„Įsigyti automobilį su suklastota rida labiausiai rizikuoja tie vairuotojai, kurie transporto priemonei išleidžia iki 10 tūkstančių eurų. Lietuvoje ridos klastojimo ir kainos priklausomybė yra atvirkščiai proporcinga – kuo brangesnis automobilis, tuo mažiau tikėtina, kad jo odometro rodmenys bus suklastoti.
Visgi statistika negailestinga: net kas dešimtas brangiausios kategorijos modelis gali turėti suklastotą ridą“, – anksčiau teigė „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Pigiausių, iki 5 tūkstančių eurų, kainuojančių automobilių rida taip pat dažnai klastojama – 16,6 proc. visų šios kainų kategorijos transporto priemonių turi atsuktą ridą. Automobilio su suklastota rida reali vertė bus mažesnė, o taip pat bus sunku planuoti jo aptarnavimus.
Saugiausios naudotos transporto priemonės kainuoja daugiau nei 45 tūkstančius eurų, tačiau net ir jų tarpe 10,4 proc. turi suklastotą ridą.
Šansai Lietuvoje įsigyti automobilį suklastota rida yra vieni didžiausių visoje Rytų Europoje, visgi, kaip rodo istoriniai transporto priemonių įrašai, praeityje apgadinti modeliai čia irgi labai paplitę.
38,4 proc. visų iki 5 tūkstančių eurų kainuojančių automobilių buvo kažkada pakliuvę į avariją ar patyrę kitų apgadinimų. Brangesnių transporto priemonių statistika dar prastesnė.
„Kaip ir daugelyje kitų šalių, Lietuvoje mažiausios kainos kategorijos automobiliai turi mažiausiai įrašų apie istorinę žalą. Taip yra todėl, kad brangesnių automobilių vairuotojai dažniau kreipiasi į draudimo kompanijas dėl smulkių įbrėžimų ar įlenkimų. Pigesnių transporto priemonių savininkai lengvus kosmetinius apgadinimus linkę ignoruoti“, – aiškina M. Buzelis.
Automobiliai kainuojantys 10–15 tūkstančių eurų į eismo įvykius patenka dažniausiai – net 47,8 proc. „carVertical“ tikrintų transporto priemonių turėjo bent vieną praeityje padarytos žalos įrašą.
Automobilių rinkos eksperto teigimu, praeityje smarkiai apgadinta transporto priemonė gali ne tik turėti struktūrinių pažeidimų, bet ir būti nesaugi vairuoti. Norint išvengti šios nemalonios situacijos būtina patikrinti automobilį autorizuotame servise ir nepirkti jo „iš akies“.
Taigi, griežtinkite įvežimą.
