Atvykėliai iš Šiaulių prieš 25 metus nė nemanė imtis kaimo turizmo, tačiau dabar yra pripažinti, vieni geriausių šio verslo atstovai.
Bus daugiau vietų
Kai atvykome pasižvalgyti po 5 gandrais įvertintą kaimo turizmo sodybą, jos savininkė Rūta Baronienė prisipažino pati netikėjusi, kad sodyboje vienu metu gali tilpti net 90 žmonių. „Renginys buvo ypatingas – Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) konferencija. Kaip sakoma, visi savi, tad nieko tokio, kad teko šiek tiek pasispausti“, – šypsojosi tik ryte nuėjusi miegoti Rūta. Ji sakė, kad dažniausiai priima iki 80 žmonių, apgyvendinti gali iki 40. Pavasarį bus daugiau vietų, nes jau pradėti statyti keturviečiai ir penkiaviečiai nameliai. Anot R.Baronienės, geriausia, kai per savaitę būna vienas renginys. Tada galima pailsėti ir tinkamai jam pasirengti.
Idėjų užteks ilgam
„Jei dabar kas pasiūlytų imtis kaimo turizmo, pagalvočiau. Tada, kai prieš 25 metus atvykome iš Šiaulių, manėme, kad gyvensime čia tik per atostogas. Tačiau ateina momentas, kai reikia apsispręsti. Mes pasirinkome gyventi vyro senelių žemėje“, – pasakojo Rūta. Nusprendę įsikurti visam laikui ir vieni pirmųjų startavę kaimo turizmo versle, Baronai nemanė, kad bus tarp geriausiųjų ir kad idėjų, kaip toliau plėsti verslą, turės keliems dešimtmečiams į priekį. Jei patys nespės jų įgyvendinti, tikisi, kad tai, ką pradėjo, tęs jų vaikai. Pasak pašnekovės, kai užsiimi kaimo turizmu, turi atsiduoti jam visas.
Atkūrė teisingumą
Už tvenkinio ant kalvelės stovi stogastulpis. Jis primena, kur būta Baronų sodybos. Petro seneliai, kaip ir dauguma to meto ūkininkų, buvo išvežti į Sibirą. Jų turtą nusavino sovietų valdžia. Vienas rąstinis sodybos trobesys buvo išardytas ir perkeltas į Būtėnų kaimą. Jame buvo kolūkio kontora. „Mums pavyko nors iš dalies atkurti teisingumą, kai kartu su bendruomene išpirkome Pero senelių namą. Dabar ten bendruomenės namai“, – pasakojo Rūta. Jos vyras – kaimo seniūnas. Veiklus verslininkas pelnė žmonių pasitikėjimą, juolab kad dauguma senesnių Būtėnų gyventojų prisimena ir geru žodžiu mini jo senelius. Apie kaimo žmones Rūta atsiliepė gražiai: „Nemažai yra aktyvių bendruomenės narių. Kartu su jais organizuojame kultūrinius renginius. Minėjome J.Baltušio 100 metų gimimo sukaktį. Šią vasarą buvo K.Donelaičio kūrybos skaitymai. Beje, mūsų svirne ant sienos išrašytas jo tekstas iš „Vasaros darbų“.
Atsakomybė ir įsipareigojimas
Rūta domisi psichologija. Šios srities žinios jai padeda atsirinkti klientus. „Kai skambina klientai, visada atidžiai įsiklausau, kaip jie kalba. Labai svarbus tonas, kalbos maniera. Noriu, kad pas mus lankytųsi kultūringi, puoselėjantys dvasines vertybes, tausojantys gamtą žmonės. Todėl pas mus atvažiuoja vidutines pajamas gaunantys, išsilavinę klientai“, – sakė pašnekovė. Penkių gandrų įvertinimas, pasak jos, – didelė atsakomybė ir įsipareigojimas. Žvalgantis po poilsiui skirtus kambarius, renginių salę, akivaizdu, kad sodybos šeimininkų estetinis skonis išlavintas. „Abu esame įgiję meno srities specialybes. Dabar, aišku, jau kūrybai laiko nelieka, tačiau anksčiau mūsų sodyboje vykdavo dailininkų plenerai. Daug darbų iš jų liko ir puošia sodybos gyvenamąsias erdves“, – pasakojo Rūta.
Daugiausia pajamų iš renginių
Dar prieš penkerius Baronų šeima gyveno ten pat, kur būdavo apgyvendinami ir svečiai. Tačiau sutuoktiniai įsitikino, kad tai – bloga praktika. Dabar jie gyvena už kelių šimtų metrų pasistatytame name. Taip patogiau ir ramiau, nes jų kaimo turizmo sodyboje kiekvieną savaitę vykstą įvairūs renginiai. „Daugiausia pajamų iš renginių. Tačiau ilgainiui, kai pastatysime atskirus namelius, tikimės, kad pas mus lankysis ir ramų poilsį gamtoje mėgstančios šeimos. Maistą gaminame vietoje. Turime savo virėją. Mūsų firminis patiekalas – Barono plovas. Turime draugų Tadžikijoje, kurie mus išmokė gaminti šį patiekalą“, – pasakojo verslininkė. Kol didžiuliame puode lauke keturiasdešimčiai žmonių verdamas plovas, vyksta protų mūšis. Tad laukti ypatingo patiekalo neprailgsta.
Gražūs laukiniai gyvūnai
P.Barono seneliai turėjo 18 ha žemės. Dabar jos daugiau. Dideliame aptvare laikomi taurieji elniai, danieliai. „Šie laukiniai gyvūnai mus pakerėjo grožiu. Greitai teks plėsti ganyklas, nes jie sparčiai veisiasi. Dabar yra apie 100 tauriųjų elnių. Kai jie rujoja, vyksta žiaurios kovos. Būna ir aukų. Naktį rujojantys patinai kaukia tarsi vaiduokliai, – pasakojo Rūta. – Turime ir Gotlando avelių. Jų vilna gerai veliasi. Neseniai išbandžiau pati. Įsitikinau, kad vėlimas – puiki meditacija. Kol kas vilnos vėlimas – tik pomėgis, o ateityje gal tai bus dar viena veikla, kurią galėsime pasiūlyti savo klientams.“ Dabar Baronų sodyboje galima užsisakyti edukacinę naminės duonos kepimo programą. Aktyvaus poilsio mėgėjams Baronai gali pasiūlyti pirtį, kubilą, maudynes, žvejybą, krepšinį, tinklinį, batutą, šiaurietišką ėjimą, stalo žaidimus.
Tik savo lėšomis
Pasak Rūtos, laimingas tas žmogus, kuris gali tobulėti. „Pajutę harmoniją su gamta, skaniai pavalgę, maloniai priimti, žmonės išvažiuoja pailsėję, laimingesni. Mums malonu tai matyti. Dažnai atvažiuoja vėl arba grįžta su draugais. Grįžtamasis ryšys labai svarbus. Jis parodo, kaip mes dirbame, ar esame populiarūs“, – sakė pašnekovė. Į LKTA Baronai įstojo 2001 m. Tada jie buvo vienuolikti. Dabar LKTA yra daugiai nei 500 narių. Prasidėjus krizei, kaip ir daugumai, jiems buvo sunku. Dabar sunkmetis – jau praeityje. ES parama kaimo turizmui Baronai nesinaudojo. Kūrėsi lėtai, bet savo lėšomis. Daug dėmesio kaimo turizmo sodybos šeimininkai skiria gamtosaugai ir modernioms technologijoms, todėl naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius – saulę ir vandenį.
Rapolas Tamošiūnas
