.jpg)
Tai ekskliuzyviniai operatyvininkų slaptos operacijos kadrai. Prieš daugiau nei du dešimtmečius pareigūnai iš Latvijos viename iš sostinės viešbučių sulaikė vienos didžiausių Lietuvos grupuočių – „Vilniaus brigados“ narius. O štai ir pats „brigados“ vadeiva Borisas Dekanidzė. 1995 metais šiam nusikaltėliui buvo įvykdyta mirties bausmė. Paskutinis mirtininkas Lietuvos istorijoje gyvybės neteko dėl žurnalisto Vito Lingio nužudymo organizavimo bei daugybės kitų sunkių nusikaltimų.
Nuo 1990-ųjų iki pat 21-ojo amžiaus pradžios šalyje veikė ne viena nusikalstama organizacija, prekiavusi narkotikais, ginklais, reketavusi turtingesnius žmones, žudžiusi tiek pinigais dalintis nepanorusius verslininkus, tiek ir savo varžovus. Dažniausiai tiesiog gatvėje. Konkurentus ne tik varpė kulkomis, bet ir sprogdino jų automobilius. Didžiausi nusikalstami susivienijimai gyvavo didmiesčiuose. Sostinėje karaliavo „brigada“, Kaune veikė net kelios – žymiausia – Henriko Daktaro grupuotė, Klaipėdoje siaubą kėlė Sigito Gaidjurgio gauja, Šiauliuose „Princai“, o Panevėžyje, žiauriausiais vadinami ir daugybė žmonių nužudę „Tulpiniai“.
Po kruvinų susidorojimų praėjus keliolikai metų, šalies teisėsauga susiduria su naujomis grėsmėmis.
Anot vidaus reikalų ministro, šiuo metu daugiausiai problemų kyla virtualioje erdvėje. Tai ir telefoniniai sukčiai, internetinės prekybos aferistai iš naivių gyventojų sąskaitų sugebantys iškrapštyti apvalias sumas. Taip pat galvos skausmą pareigūnams kelia ir prekyba narkotikais.
Nors tyčinių žmogžudysčių sumažėjo perpus – iki 183 per metus. Pagal šį skaičių Europos Sąjungoje išliekame lyderiai. Pasak ministro, svaigalai ir čia užima ne paskutinį vaidmenį.
Lyg ant mielių auga ir smurtas artimoje aplinkoje. Jei prieš dešimt metų tokie atvejai sudarydavo vos procentą visų nusikaltimų, tai pernai net 13. 2015 metais užfiksuota net 40 tūkstančių pranešimų apie smurtaujantį giminaitį.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
