Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė, Darbo partijos frakcijos narė L. Dmitrijeva siūlo keisti Baudžiamąjį kodeksą (BK), numatant, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, galėtų būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei asmens padarytas nusikaltimas susijęs su priklausomybe nuo alkoholio, narkotikų ar psichotropinių medžiagų, jei žmogus prisipažino padaręs nusikaltimą, jei savo noru įsipareigoja gydytis nuo priklausomybės ir nėra pagrindo manyti, kad žmogus padarys naujus nusikaltimus.
Įstatymo projekte numatyta, kad galimybės gresiančią bausmę „išmainyti“ į gydymąsi negalėtų pavojingi recidyvistai ir tie asmenys, kurie anksčiau jau yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės minėtu pagrindu.
Nusikaltėliui, pasiryžusiam gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, teismas nurodytų konkrečią gydymo įstaigą, kurioje kaltininkas būtų įpareigotas lankytis. Jei jis to nedarytų, teismas turėtų galimybę panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) parlamentui siūlė atmesti minėtas BK pataisas, tačiau Seimo nariai nesutiko su komiteto siūlymu ir grąžino L. Dmitrijevos projektą tobulinti.
Priminė „kalašnikovo“ pagrobimo istoriją
Portalo tv3.lt kalbinta L. Dmitrijeva tikino, jog dažniausiai dėl priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų nusikaltimus padaro jaunuoliai ir tokiu būdu susigadina sau gyvenimą. Pasak Seimo narės, būtent jiems reikia duoti šansą pasitaisyti.
„Labiausiai akcentuoju tai, kad jaunimas, paaugliai, neapgalvotai padaro nusikaltimus, pavartoję alkoholio ar narkotikų. Daugiausiai tai yra jaunimas, kurie savo gyvenimą taip susigadina, o jei jie savo noru ateina gydytis – tai jiems bus didžiulė motyvacija nedaryti daugiau nusikaltimų. Tokiam žmogui bus pradėtas gydymas ir jį stebės. O jeigu žmogus vėl pradės vartoti alkoholį ar narkotikus, tai jis grįš prie nusikaltimų“, – kalbėjo L. Dmitrijeva.
„Paskutinis atvejis, kai jaunuolis su „kalašnikovu“ lakstė, tai visi žinojo, kad jis narkomanas ir visuomenė jo anksčiau nesustabdė, kai jis tik pradėjo tuos narkotikus vartoti“, – pavyzdį pateikė parlamentarė.
Seimo narė įsitikinusi, jog numačius galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jei žmogus pasiryžtų gydytis nuo alkoholizmo ir narkomanijos, sumažėtų ir kalinių skaičius kalėjimuose, ir nusikaltimų skaičius.
„Aš galvoju, kad kaip tai yra tik galimybė nusikaltimų sumažinti. Kas iš to, kad jaunuolis pasėdėjo kalėjime arba 10 kartų buvo teistas, o išėjo ir vėl yra tas pats narkomanas? O čia jis pats eitų gydytis“, – aiškino L. Dmitrijeva.
Išsisuktų ir kelių gaideliai, ir vagys?
TTK pirmininkas socdemas Julius Sabatauskas akcentuoja, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei šis įsipareigos gydytis nuo alkoholizmo ar narkomanijos, iš esmės reikštų tai, kad neblaivumas taptu ne sunkinančia, o lengvinančia aplinkybe.
„Šiandien neblaivumas yra kaip sunkinanti aplinkybė tiek Baudžiamajame kodekse, tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Jei žmogus neblaivus, tai atitinkamai sunkesnė atsakomybė, griežčiau yra baudžiama.
Pavyzdžiui, žmogus nusikaltimą gali atlikti neblaivus, pasakyti, kad turi priklausomybę, negali kitaip ir nori gydytis. Tada visi pakeliam rankas, paplojam „katučių“ ir sakome, kad gydytųsi ir mes jo nebebausime. Tai mums reikia ieškoti kito sprendimo varianto“, – L. Dmitrijevos siūlymą kritikavo J. Sabatauskas.
Anot jo, priėmus siūlomas BK pataisos, susidarytų keista situacija, kai tarkime už pasirodymą neblaiviu viešoje vietoje grėstų administracinė atsakomybė, o, tarkime, už apysunkį tyčinį nusikaltimą, kaip asmens sužalojimas, galėtų būti ir iš viso nebaudžiama, jei kaltininkas įsipareigotų gydytis.
„Projekte nepasakyta, kad atleidžiama nuo atsakomybės, kai žmogus nusikaltimą padarė neblaivus. Bet gali būti ir toks variantas. Tarkime, žmogus padarė apysunkį nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar nesunkų nusikaltimą, būdamas neblaivus ir jis tada ištraukia kortą – „aš noriu gydytis, nebauskite manęs“.
Tarkime, vagystės atveju, galėtų sakyti, jog nori gydytis ir išvengtų atsakomybės.
Pavyzdžiui, netyčinis nusikaltimas. Jeigu girtas padaro avariją ir dėl to sužalojami žmonės ar žmogaus gyvybė prarandama, tai kaltininkas sakys „nebauskite manęs, aš noriu gydytis“, – apie galimus gudravimo atvejus užsiminė J. Sabatauskas.
