Nužudė bendradarbius
Arizonoje (JAV) mirties bausmė įvykdyta buvusiam restorano darbuotojui Danieliui Veinui Kukui (51 m.), kuris kadaise žiauriai nukankino du bendradarbius. Praėjusią savaitę Florenco kalėjime šiam nusikaltėliui buvo sušvirkšta mirtina injekcija.
Pažvelgus į bylos duomenis matyti, kad D. V. Kukas dirbo viename iš Leik Havasu Sičio miesto restorane. Kartu su juo dirbo ir būsimosios aukos: Karlosas Kruzas Ramosas (26 m.) bei Kevinas Sveinis (16 m.). Taigi 1987 metų liepos 18 dieną D. V. Kukas baigė darbą ir grįžo į butą, kurį nuomojosi su kitais bendradarbiais. Jis ir Džonas Mackė, nutarę surengti „vyrų vakarėlį“, apsirūpino svaigalais ir narkotikais. Prie judviejų prisidėjo ir K. K. Ramosas. Vyrai gėrė ir „užkando“ metamfetaminu. Pačiame narkomaniškų išgertuvių įkarštyje K. K. Ramosas pareiškė, kad sugėrovai iš jo esą pavogę 90 dolerių. Abu apvaginti įsižeidę jį primušė, išrengė ir pririšo prie kėdės. Apkvaišėliai sadistai paeiliui auką išžagino, tada kankino – degino nuorūkas į genitalijas, o D. V. Kukas sąvaržėle pradūrė jam apyvarpę. Paskui jiedu pabandė K. K. Ramosą uždusinti paklode. Kai tai nepavyko, metaliniu vamzdžiu sutrupino jam sprandą. Lavoną nuvilko į tualetą.
Po poros valandų namo grįžo K. Sveinis. D. V. Kukas iš karto nuvedė j į tualetą ir parodė bendradarbio lavoną. Jaunuolis pasibaisėjęs ėmė rėkti. Tuomet D. V. Kukas jį išžagino ir pasmaugė.
Teisme žmogžudys D. V. Kukas aiškino, jog tą dieną tiek gėręs ir kvaišinęsis, kad nieko neprisimenąs. Neva neprisimenąs ir to, kaip nužudė du žmones. Girdi, rytą jį pažadinęs Dž. Mackė ir parodęs jam du lavonus.
Na, o D. Mackė pats nuėjo į policiją ir prisipažino, ką padaręs. Teismas, įvertinęs tai, kad jis padėjo teisėsaugai išaiškinti nusikaltimą, nuteisė jį kalėti 20 metų. Žinoma, iš tiesų bausmė tiek netruko – 2007 metų liepos Dž. Mackė jau gyvena laisvėje.
Ilgai laukė atpildo
Teisėsaugininkai išsiaiškino, jog sadistas D. V. Kukas vaikystėje ir pats buvo patyręs seksualinę prievartą bei smurtą. Advokatai labai stengėsi pasiekti bausmės sušvelninimą, tačiau bausmės įvykdymo dieną JAV Aukščiausiasis Teismas atmetė paskutiniąją apeliaciją.
Vykdant mirties bausmę dalyvavo 5 nužudytojo paauglio giminaičiai. Bent moraliai paskutinę minutę palaikyti mirtininko neatėjo niekas, todėl tardamas paskutinius žodžius jis kreipėsi į advokatus. Prieš pat mirtį D. V. Kukas atsiprašė vieno iš nužudytųjų artimųjų. „Aš žinau, kad to nepakanka“, – pridūrė jis.
Nužudytojo K. Sveinio sesuo Lainė Pati išreiškė nepasitenkinimą dėl ilgai neįvykdytos bausmės. Ji sakė tikinti, kad kiti šiurpius nusikaltimus padarę išgamos kur kas greičiau sulauks atpildo. Pasak K. Sveinio sesers Bridžitos Lester, D. V. Kuko atsiprašymas nebuvęs nuoširdus. „Jis gailėjosi tik dėl to, kad buvo sugautas“, – sakė ji.
Tik K. Sveinio brolis Šonas Stiuartas išreiškė užuojautą žudikui – girdi, jam tenka mirti vienišam ir užmirštam artimųjų. Tokiais žodžiais kiti nužudytojo artimieji liko nepatenkinti.
Užmušė prie parduotuvės
Praėjusią savaitę mirties nuosprendis įvykdytas dar vienam amerikiečiui – juodaodžiui Marvinui Vilsonui (54 m.). Žmogaus teisių gynėjai prašė bausmę sušvelninti, nes nuteistasis atseit protiškai atsilikęs. Tačiau Teksaso valdininkai prašymo neišgirdo, ir M. Vilsonui, kaip pripažinta, nužudžiusiam policijos informatorių, mirties bausmė buvo įvykdyta.
Iš skandalingoje byloje surinktų faktų matyti, kad 1992 metų lapkritį Bomonte, esančiame 130 kilometrų į rytus nuo Hiustono, buvo nužudytas 21 metų Džeris Viljamsas. Liudininkai matė, kaip šį jaunuolį prie parduotuvės žiauriai talžė M. Vilsonas bei Endrius Liuisas.
Policija areštavo M. Vilsoną jo namuose, o per kratą dar rado ir 24 gramus kokaino. Kriminalistų nuomone, M. Vilsonas susidorojo su Dž. Viljamsu dėl to, kad laikė jį skundiku, pranešusiu policijai, jog jis iš M. Vilsono perka ir vartoja narkotikus.
Šiaip jau šioje byloje daug neaiškumų. Dž. Viljamso kūnas – nuogas, tik su puskojinėmis – buvo rastas pakelėje kitą dieną po muštynių. Be kruvinų mušimo žymių, galvoje ir kakle žiojėjo po šautinę žaizdą. Liudytojai teigė lyg ir girdėję šūvius, tačiau tiksliai pasakyti, kas ir su kuo į Dž. Viljamsą šovė, nė vienas negalėjo.
M. Vilsonas jau buvo du kartus teistas už plėšikavimą. Tuo metu jis buvo lygtinai paleistas iš kalėjimo (gavęs 20 metų, bet atsėdėjęs tik 4 metus) ir turėjo reguliariai registruotis policijoje. Kitą dieną po muštynių kaip tik to jis ir atėjo į policiją.
Suversta kaltė
Juodaodis recidvistas M. Vilsonas pasirodė esąs labai tinkamas nusikaltimui „užkabinti“ – ne tik nusikaltimą tiriantiem pareigūnams, bet ir kitam įtariamajam E. Liuisui. Pastarojo žmona teisme tvirtino, kad M. Vilsonas jai prisipažinęs, jog nužudė D. Viljamsą, neva konfliktą matę tik E. Liuisas ir M. Vilsono žmona.
Galų gale E. Liuisą teismas nuteisė kalėti iki gyvos galvos, o M. Vilsonui skyrė mirtiną injekciją. Pastarąjį iki paskutinės minutės gynė advokatai. Jie tikino, jog negalima skirti mirties bausmės žmogui, kurio protiniai sugebėjimai itin riboti – atseit jis nesuvokęs, ką daro. Aukščiausiasis Teismas atmetė visus argumentus ir nutarė, jog M. Vilsonui užteko proto nusikalsti ir suprasti, ką padarė.
Gynėjai prie skundo net buvo pridėję psichologinio testo, atlikto 2004 metais, rezultatus. Šiame dokumente užfiksuota, kad M. Vilsono intelekto koficientas tesiekia tik 61. Šiaip jau žemiausia riba – 70. Tada prokurorai užprotestavo, kad toks testas – fikcija, nes visos kitos ekspertizės nenustatė, jog nuteistasis būtų protiškai atsilikęs.
Mirties bausmę gretimame kambaryje stebėjo 3 nuteistojo seserys ir sūnus. Prieš pradedant leisti mirtiną dozę, M. Vilsonas nusišypsojo artimiesiems, prisakė apkabinti motiną, nuramino verkiantį sūnų ir pridūrė: „Pasiimk mane, Viešpatie!“
Bausmės vykdymą stebėjo ir nužudytojo tėvas, 2 broliai ir dėdė. M. Vilsonas į juos nekreipė jokio dėmesio.
Advokatų, gynusių M. Vilsoną, grupės vadovas Li Kovarskis sakė esąs giliai nusivylęs dėl to, kad nuteistajam įvykdyta mirties bausmė. Jis tvirtino esąs suglumęs, kad Teksaso valdininkai esą pasenusiais metodais vertinantys nusikaltusiųjų atsakomybės lygį, ypač kai „kalbama apie mirties bausmę“.
2002 metais JAV Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog mirties bausmė negali būti taikoma nepakaltinamiems nusikaltėliams, o kaip tai įvertinti, paliko pačių valstijų pareigūnų nuožiūrai. Taigi Teksaso teisėtvarka nutarė, kad M. Vilsonas, jei ir turėjo kokių nors psichinių negalių, suprato, ką daro ir ką padarė.
TIK FAKTAI:
Nuo 2012 metų pradžios Arizonoje (JAV) mirties bausmė įvykdyta jau 5 nusikaltėliams – tarp jų ir D. V. Kukui. Per visus 1999 metus mirties bausme buvo nuteisti 7 žmonės.
Visose Jungtinėse Valstijose nuo šių metų pradžios mirties bausmė įvykdyta 26 nusikaltėliams.
2010-aisiais Jungtinėse Valstijose įvykdytos 46 mirties bausmės.
68 pasaulio valstybėse mirties bausmė yra numatyta ir taikoma.
Vienuolika pasaulio valstybių mirties bausmę taiko tik už ypatingus (pvz., karo) nusikaltimus.
Trisdešimtyje pasaulio valstybių mirties bausmė nepanaikinta, bet nėra taikoma.
88 pasaulio valstybės yra visiškai atsisakiusios mirties bausmės.
