Neseniai Rygos (Latvija) apygardos teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje 27 metų Rygos universiteto Teisės fakulteto doktorantas Nikolajus Zikovas buvo kaltinamas iš chuliganiškų paskatų nušovęs 42 metų Aigarą Eglę, keturių vaikų tėvą. Nuosprendis žudikui griežtas – 17 metų kalėjimo.
Tvirtino esąs nekaltas
Tragiškai pasibaigęs konfliktas įvyko 2011 metų vasario 19-ąją viename Rygos kino teatre po filmo „Juodoji gulbė“ peržiūros.
Incidentas kilo dėl to, kad N. Zikovas seanso metu labai triukšmingai lukšteno iš popieriukų saldainius ir garsiai juos žiaumojo. Neapsikentęs priekyje sėdintis banko darbuotojas Aigaras Eglė padarė jam pastabą. Kurį laiką jiedu dar ginčijosi, paskui nutilo ir žiūrėjo filmą.
Baigiantis filmui, kai ekrane jau buvo rodomi titrai, ginčas vėl įsiplieskė. Staiga N. Zikovas išsitraukė pistoletą ir tris kartus šovė į namo besirengiantį A. Eglę... Tuo metu kino teatre filmą žiūrėjo dar 77 žmonės, tačiau tik keli suprato kas atsitiko. Jie sušuko, kad reikia kviesti greitąją, ir patys sulaikė bandantį pasprukti N. Zikovą.
„Mane vaizduoja, tarsi aš būčiau ištroškęs žudyti žmogėdra. Bet aš ne toks“, – pareiškė žmogžudys, kai teisme jam buvo suteiktas paskutinis žodis.
Beje, teisiamasis savo ginamąją kalbą dėstė labai argumentuotai, advokatus vadindamas kolegomis. (ko gero, jis ir būtų tapęs kvalifikuotu advokatu, jei nebūtų buvęs suimtas, kai reikėjo laikyti egzaminus advokato licencijai gauti).
„Aš turėjau teisę kino teatre nusipirkti saldainių ir valgyti juos, kada panorėsiu, – sakė N. Zikovas. – Daugelis liudytojų tvirtino, jog valgė ir čeženo popieriukais visi, tad aš niekam nekliudžiau. Neturėjau tikslo ir ką nors suerzinti. Mano draugė, kuri vaikšto kartu su manimi į renginius, gali patvirtinti, jog aš visada elgiuosi civilizuotai. Aš gerbiu aplinkinius, todėl filmo metu aš nespjaudžiau ant grindų, nekėliau kojų ant krėslo atkaltės, neburnojau. Žmogus, sėdėjęs priešais mane, tiesiog nesuprato manęs...“
N. Zikovas teisme tvirtino, kad konfliktą pradėjęs būtent A. Eglė. „Jis išlupo iš rankų saldainių maišelį, – aiškino N. Zikovas. – Taip, pirmiausiai, kad tyliau elgčiausi, mane perspėjo viena ponia, bet labai nemandagiai – į mane kreipėsi „tu“. Kaip ji drįso? Aš koks berniūkštis, ar ką? Na, aš jai tyliai ir atsakiau. O A. Eglės elgesys iš viso buvo neadekvatus: jam nieko nei sakiau, nei dariau, o jis pasielgė tarsi Rusijos žvaigždė Kirkorovas – nepatiko kažkieno apranga, davė į snukį. Tai A. Elgė elgėsi kaip chuliganas, aš – auka. Jam tereikėjo mandagiai paprašyti, kad tyliau elgčiausi, ir viskas būtų buvę gerai – ne gyvulys gi aš. Galėjo apsaugininką pakviesti, jei su manimi kalbėti nenorėjo. Na, užpyliau ant jo kelis lašus mineralinio vandens, bet tai buvo atsakas į amoralų elgesį. Paskui – dar kelis lašus, tačiau tai vanduo, o ne kokia nors rūgštis ar dažai. Aš nevartoju nei alkoholio, nei narkotikų ir geriu tik gryną vandenį. Ir, jei manęs nebūtų išprovokavę, nebūčiau jo ir pylęs“.
N. Zikovas tvirtino, atseit į grubumą atsakęs grubumu ir niekam nekerštavęs, nes su A. Egle jis nebuvęs pažįstamas. „Liudytojai gali patvirtinti, kad šūviai nuaidėjo tik tuomet, kai mane užpuolė, – aiškino situaciją teisiamasis. – A. Eglė šoko ant manęs ir ėmė smaugti. Kilo grėsmė mano gyvybei, aš gyniausi, todėl ir šoviau. O dabar visi mane vadina žmogžudžiu. Kai A. Eglė viena ranka laikė nutvėręs už kaklo, kita – bandė atimti ginklą, tuomet ir pistoletas ir iššovė – 3 kartus“.
Prokurorė: „Kaltė įrodyta“
Šioje byloje palaikiusi kaltinimą prokurorė Jekaterina Kušakova teismo prašė paskirti žudikui 17 metų kalėjimo ir konfiskuoti jo turtą. Na o nušautojo A. Eglės šeimos advokatas Romualdas Vonsovičius prašė N. Zikovą izoliuoti nuo visuomenės iki gyvos galvos.
Savo ruožtu N. Zikovo gynėjas Armandas Šumanis prašė kaltinamąjį išteisinti: neva jis tik gynęsis, o kaip šaudė – neatsimenąs.
„Teisiamojo kaltę patvirtina ir kartu buvusios nužudytosiojo keturiolikmetės dukters Elizabetos, ir 13 liudytojų, taip pat tuo metu buvusių kino salėje, parodymai, – teigė prokurorė J. Kušakova. – N. Zikovas elgėsi vadovaudamasis savo instinktais: jis ne tik nepaisė žiūrovų prašymų elgtis tyliau, bet dargi apliejo vandeniu A. Eglę. Vienintelė švelninanti aplinkybė – kad nusikaltimą jis darė dalinai nesuvokdamas, ką daro. Buvo ribotai pakaltinamas – taip nustatė psichiatrinė ekspertizė“.
Dar griežtesnis buvo nukentėjusiųjų advokatas R. Vonsovičius. „Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas ir save vertina kaip aukšto intelekto žmogų: aukso medaliu baigė vidurinę mokyklą, baigė Policijos akademiją, studijavo universiteto Teisės fakultete, – sakė R. Vonsovičius. – Tačiau turėjo keistą ir, sakyčiau, liguistą pomėgį: domėjosi ginklais. Jis turėjo leidimus laikyti šešis įvairių markių ginklus. Jo bendrakursiai stebėjosi, kad N. Zikovas į paskaitas vaikščiodavo apsiginklavęs. Per kratą jo automobilyje rasta ir beisbolo lazda, ir metalinis strypas, ir antrankiai. N. Zikovas tvirtino bijodavęs dėl savo gyvybės, tačiau jokių realių grėsmių nenurodė. Tad kam visa tai buvo reikalinga?“
Anot nukentėjusiųjų atstovo nuomone, teisiamasis yra protingas, bet nepaprastai agresyvus žmogus, o tragiškai pasibaigęs konfliktas – ne pirmas jo biografijoje.
2006 metais Rygos krantinėje N. Zikovas kažkuo nepasidalijo su kitu vairuotoju ir gavo nuo jo į akį. Tada N. Zikovas išsitraukė Makarovo markės pistoletą ir ėmė juo grasinti. Anas vairuotojas, žinoma, pabūgo. Tuomet, kaip tikras teisės žinovas, N. Zikovas parašė pareiškimą policijai, tik apie grasinimą ginklu nutylėjo. Taigi tada jis nebuvo nubaustas dėl ginklo panaudojimo ir įsigijo dar 5 naujus ginklus, tarp jų – pistoletus „Glock 19“ ir „Sig Sauer“.
„Beje, jau seanso pradžioje, kai moteris paprašė taip garsiai netriaukšti, N. Zikovas jai tėškė: „Užsičiaupk, sena baidykle!“ Jis su drauge atėjo į kino salę 10 minučių pavėlavęs ir kėlė triukšmą, kol susirado vietas atsisėsti, – pasakojo R. Vonsovičius. – Vėliau garsiai lukšteno saldainius iš popierėlių, laidė replikas jį bandžiusiai sudrausminti moteriai. Neapsikentęs nuolatinio šiuršenimo virš galvos, A. Eglė atėmė maišelį su saldainiais ir padėjo jį ant žemės. Po to N. Zikovas apsiramino, tačiau pradėjus eiti titrams, pasakė: „Netvarka!“ ir išpylė A. Eglei ant galvos buteliuką vandens“.
Liudytojai matė, kaip apipiltas žmogus atsigręžė į chuliganą, o šis tuo metu tiesiai jam į krūtinę paleido kelis šūvius iš Makarovo pistoleto. „Iš jo veido išraiškos buvo matyti, kad jis labai patenkintas“, – tvirtino vienas pagrindinių liudytojų, apsaugininkas Georgijus Zotovas, sulaikęs nusikaltėlį.
Gynybai – neobjektyvu
Tuoj po šio įvykio Latvijos spauda labai smulkiai aprašė nusikaltimo detales ir įtariamojo gyvenimo būdą. Tuo pasinaudodamas N. Zikovo gynėjas teisme tvirtino, kad nuomonė apie jo ginamąjį esanti iš anksto suformuota. „Liudytojus paveikė perskaityti apie N. Zikovą neigiami straipsniai, – aiškino A. Šumanis. – Jiems tiesiog buvo parašyta, ką kalbėti teisme“.
Nusikaltėlio advokatas bandė įtikinti visus, jog apsaugininkas G. Zotovas, liudijęs jo ginamojo nenaudai, neva buvęs pažįstamas su nušautuoju A. Egle – abu dirbę tame pačiame Latvijos banke, todėl jo parodymai galintys būti neobjektyvūs. Nukentėjusiojo gynėjas paaiškino, jog G. Zotovas ir A. Eglė dirbo daugiau kaip pusę tūkstančio darbuotojų turinčio banko skirtinguose filialuose.
„N. Zikovo draugė tvirtino, jog vyras visada elgėsi mandagiai ir į konfliktus nesiveldavo, o ir daugelis žiūrovų sakė, kad saldainių popierėlių čežėjimas jiems netrukdė žiūrėti filmo, – teisino savo ginamąjį A. Šumanis. – Galų gale, ar užlietas ant galvos vanduo traumavo ir sužeidė žmogų, kad pastarajam reikėjo pulti įžeidinėti ir smaugti? Tai juk A. Eglė pirmas čiupo mano ginamąjį už sprando!“
Išvardijęs tokius ir panašius argumentus advokatas A. Šumanis užbaigė savo kalbą tvirtinimu, jog jo ginamasis ne visada adekvačiai vertinąs esamą situaciją, įžeidinėjimus suvokiąs kaip grėsmę savo gyvybei, ir prašė teismo jį išteisinti.
Šiaip ar taip, teismas N. Zikovo nepasigailėjo. Nuteistasis nuosprendį apskundė aukštesniam teismui.
