D. Rapšį drąsiai galime vadinti geriausiu Lietuvos plaukiku ir, turbūt, geriausiu visos Lietuvos olimpinės delegacijos atstovu.
Pastaruosius kelis panevėžiečio metus lydi auksinė spalva. Sunku net suskaičiuoti, kiek tiksliai auksinių medalių vien per 2019 metus papildė sportininko apdovanojimų lentyną. Tarp keliasdešimties naujų trofėjų, ko gero, tikslų skaičių pameta ir pats plaukikas. Bet geriau už viską D. Rapšio pasiekimus iliustruoja LTeam apdovanojimai, kuriuose jis pirmą kartą savo karjeroje buvo pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku.
Tačiau Danas – irgi žmogus. Naujienos, kokios bebūtų, jį pasiekia akimirksniu. Antradienį Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) patvirtino informaciją apie kol kas didžiausią koronaviruso COVID-19 auką sporto pasaulyje – Tokijo olimpines žaidynes.
Olimpiadai D. Rapšys skiria neeilinį dėmesį. Taip elgiasi visi sportininkai, tarsi choru pripažįstantys, kad joks kitas renginys pasaulyje neatstoja starto olimpinėse žaidynėse. Bet tas neeilinis dėmesys ir koncentracija, kalbant apie D. Rapšį, prasideda nuo pačių mažiausių smulkmenų – Lietuvos žiniasklaidoje per pastaruosius kelis metus nerasime nė vieno interviu, kuriame, ne renginio metu, savo mintimis dalintųsi pats plaukikas.
Jis neleidžia savo mintims į šoną nuklysti nė akimirkai. Viskas, ką prieš savo akis mato D. Rapšys, yra tobulėjimas ir, vėliau, rezultatas. Turbūt, taip ir turi veikti tikras profesionalas.
Išgirdęs, kad Tokijo olimpinės žaidynės šiemet neįvyks, jis nepuolė ilgais ir liūdnais įrašais pildyti savo socialinių tinklų paskyrų, ar dar kitais būdais ieškoti užuojautos. Suvibravo tik D. Rapšio viso gyvenimo palydovės ir ilgametės trenerės Inos Paipalienės telefonas.
„Trenere, ar žinote, kad nebus olimpiados?“, – kukliai pasiteiravo D. Rapšys.
O ir trenerė tas naujienas, deja, jau buvo girdėjusi.
Ina Paipalienė sutiko naujienų portalui tv3.lt papasakoti, ką iš tiesų reiškia olimpinių žaidynių nukėlimas, kaip tai jaukia visus pasiruošimo darbus, kokias galimybes tai atveria ir, galų gale, kokios gi spalvos medalį Lietuvai šiemet būtų parvežęs D. Rapšys.
Ilgametė geriausio Lietuvos sportininko trenerė pripažįsta – čia, žinant pasaulinį kontekstą, kitos išeities būti ir negalėjo. Olimpiados nukėlimas buvo tik laiko klausimas, o abejonių nebeliko tada, kai stiprius argumentus pareiškė stipriausia pasaulyje laikoma JAV plaukimo federacija.
„Nujautėme, kad taip gali būti. Niekur išvažiuoti negali, niekur plaukti negali. Juk taip visame pasaulyje. Tikėjome, kad toks variantas įmanomas. Kai apie tai pradėjo kalbėti amerikiečių plaukimo federacija, kuri yra praktiškai galingiausia pasaulyje, tai tikrai galvojau, kad olimpiados nebebus“, – atsikvėpia I. Paipalienė.
Dabar sportininkai gali gyventi ramiau. Iki tos dienos, kol TOK dar svarstė olimpiados likimą, sportininkai turėjo jai ruoštis. Juk nežinai, ar startuosi, o jei startuosi, turi būti geriausios savo formos per pastaruosius ketverius metus.
Gerai tiems, kurie olimpiadoje dalyvauja, pavyzdžiui, bėgimo ar sportinio ėjimo rungtyse – jie ruoštis gali ir siaučiant pandemijai, juk tam nereikia jokios įrangos.
Bet D. Rapšio situacija jau ir iki galutinio sprendimo buvo labai kebli. 50 metrų ilgio baseino, atitinkančio pasaulinius reikalavimus, nėra net visoje Lietuvoje, tai ką jau kalbėti apie treniruotes namų sąlygomis.
D. Rapšys karantino metu namuose gali stiprinti savo kūną, bet jis, kaip ir žuvis, be vandens ilgai būti negali.
Trenerė I. Paipalienė pasakoja, kad plaukikui reikia maždaug dviejų papildomų mėnesių, jei jis dvi savaites nebuvo baseine. Du mėnesiai papildomų treniruočių dėl dviejų savaičių karantino! Karantinas Lietuvoje viso užtruks bent mėnesį, todėl čia tampa akivaizdu, kad solidžiai sudalyvauti olimpinėse žaidynėse – tiesiog jokių šansų.
„Dvi savaitės be vandens ir tau reikia dviejų mėnesių treniruočių, kad grįžtum į ritmą. Maksimalus laikas, kai tu gali būti be vandens, yra dvi savaitės. Bet ir jos yra labai daug. Pas Daną yra aukšti rezultatai, nuotoliai ilgesni, tai jei praeitų kokie du mėnesiai be vandens, tai mums reiktų šešių-aštuonių mėnesių atsistatyti“, – realybę apibendrina I. Paipalienė.
Ir nors Tokijo olimpiada, kaip ir praktiškai visi 2020 metų sporto renginiai jau „nuplaukė“, D. Rapšio trenerė sako vis tiek žinanti paslaptingą receptą olimpiniams medaliams iškovoti.
Plačiau – interviu
Kokia buvo pirma jūsų reakcija, kai išgirdote, kad olimpiada nevyks?, – paklausė tv3.lt.
Nujautėme, kad taip gali būti. Niekur išvažiuoti negali, niekur plaukti negali. Juk taip visame pasaulyje. Tikėjome, kad toks variantas įmanomas. Kai apie tai pradėjo kalbėti amerikiečių plaukimo federacija, kuri yra praktiškai galingiausia pasaulyje, tai tikrai galvojau, kad olimpiados nebebus.
Išgirdote naujieną iš Dano, ar pati jam pasakėte?
Mes beveik vienu metu sužinojome. Abu turbūt prie kompiuterių buvome, nes tik sužinojau pati ir iškart gavau žinutę iš Dano. Parašė: ar žinote, kad nebus olimpiados? Tiek ir parašė, trumpai drūtai.
Tai TOK sprendimas buvo toks, koks ir turėjo būti?
Važiuoti į olimpiadą nepasiruošus didelio tikslo tikrai nėra. Galvoju, kad tikrai taip. Jei tu negali ruoštis, o tarkime Azija gali ruoštis, tai būtų labai didelė nelygybė. Būtų tikrai nemaži skirtumai tarp plaukimų.
Jau ir dabar treniruotės sustojusios. Ką tai reiškia plaukikui?
Dvi savaitės be vandens ir tau reikia dviejų mėnesių treniruočių, kad grįžtum į ritmą. Maksimalus laikas, kai tu gali būti be vandens, yra dvi savaitės. Bet ir jos yra labai daug. Pas Daną yra aukšti rezultatai, nuotoliai ilgesni, tai jei praeitų kokie du mėnesiai be vandens, tai mums reiktų šešių-aštuonių mėnesių atsistatyti.
Atrodo, kad nuotaikos – nekokios?
Tikrai nesidžiaugiame dabartine padėtimi. Nėra tokių žmonių, kurie džiaugtųsi. Tai juk ir sveikata ir, galų gale, gyvybė. Gyvename nekokiomis nuotaikomis, kas liečia asmeninį gyvenimą. Kas liečia sportą, tikrai irgi nėra gerai. Praeina viena olimpiada ir iškart pradedi ruoštis kitai. Bet dabar metų nukėlimas įneš savotiško chaoso, bus sunkiau susitvarkyti su esama situacija. Užduotis tikrai nėra iš lengvųjų.
Sportininkai – tik ledkalnio viršūnė. Kaip keisis jūsų, trenerės, gyvenimas?
Manau, kad smarkiai keisis. Aš jau ir dabar esu atostogose, nes mokykloje gyvenimas sustojęs. Gyvenimai tikrai keičiasi, buvai viską suplanavęs vienaip, o pats gyvenimas viską kitaip sudėlioja. Na, reikės prisitaikyti.
Danas buvo išrinktas geriausiu sportininku Lietuvoje. Ar jis nepasikeitė po pripažinimo?
Žinokite, tikrai ne. Toks, koks buvo, toks ir liko. Dalyvavo visokiuose pokalbiuose, bet mes stengiamės to dėmesio kiek įmanoma išvengti, nes jo būtų labai nemažai. Danas turi didelius tikslus, todėl jų ir siekia. Kad kažkas pasikeistų darbe ar bendravime, tikrai nepajaučiau.
Gal čia panevėžietiškas kraujas?
Nežinau, gal čia priklauso labiau nuo paties žmogaus. Pas mus visi jie (plaukikai – aut. past.) kartu užaugę, išauklėti panevėžietiškai, tai labai darbingi ir tvarkingi. Jokio žvaigždžių parado tikrai pas mus nevyksta.
Patyliukais visi galvojo, kad Danui šiemet olimpinis medalis – ranka pasiekiamas...
Ranka niekas niekada nepasiekiama. Aišku, vienas iš tikslų buvo medalis. Tiesa, mes nežiūrime į medalį, mes žiūrime į konkretų rezultatą. Žinome, kad jei pasieksi tą rezultatą – tavęs niekas pasaulyje tikrai neaplenks. Medalių nesivaikome, vaikomės gero rezultato.
Koks tas rezultatas?
Kol kas pasilaikysiu sau.
Iki 2021 metų pasilaikysite?
To rezultato tada jau gali nebeužtekti, žinokite.
Taip stipriai auga lygis pasaulyje?
Labai gerus rezultatus daro labai daug žmonių. Pasaulio čempionate šešiolika dalyvių finišavo toje pačioje sekundėje. Tiek daug atsirado vienodai plaukiančių, kad jei galvoji tik apie savo vietą, tai gali būti ir pirmas ir paskutinis. Reikia galvoti daugiau, nei apie vietą. Svarbu paties rezultatas.
Dano koziris turbūt yra 200 m laisvuoju stiliumi?
Dalyvauti turėjo 200 m laisvuoju, 400 m laisvuoju, 200 kompleksiniu plaukimu ir estafetėje. Tai taip, 200 m laisvuoju yra koziris, bet ir estafetė nusipelno dėmesio. Pasaulyje buvome vienuolikti, bet tai yra beveik visi panevėžiečiai. Kai pagalvoji, kad toks kaimas pasaulyje gali būti vienuoliktas, tai kartais pati nustembi.
Koks olimpinis sportas jums pačiai arčiausiai širdies?
Visi, kur yra aukštas lygis. Bet kokį sportą galiu žiūrėti, kur aukštas lygis. Na, gerai, labiausiai patinka tie, kurie arčiau vandens (šypsosi).
