Kol visa Lietuva vasario 16-ąją minėjo atkurtos šalies šimtmetį, visai kitoje laiko juostoje ir pasaulio krašte į ringą lipęs E.Kavaliauskas buvo užsikūręs kovai kaip niekad.
„Kai pasakė, kad kovosiu šią dieną, labai apsidžiaugiau. Galvojau, kad „blyn, juk tokia diena - Lietuvos šimtmetis“. Kova buvo skirta Lietuvai, reikėjo pasirodyti gerai. Šią pergalę skiriu Lietuvai“, - tv3.lt pasakojo 29-erių E.Kavaliauskas.
Šeštajame kovos raunde lietuvis užuodė buvusio pasaulio čempiono ruso Davido Avanesijano kraują - paleidęs krūvą smūgių sutalžė varžovą ir iškovojo pergalę techniniu nokautu.
Tai buvo devyniolikta E.Kavaliausko pergalė profesionaliame ringe. Ir kol kas prieš rimčiausią varžovą - rusas yra ryški bokso žvaigždė ir tai tebuvo trečias jo pralaimėjimas karjeroje. E.Kavaliauskas savo ruožtu vis dar žengia be pralaimėjimų.
Lietuvis tapo pirmuoju, kuriam pavyko D.Avanesijaną pasiųsti į nokautą.
„Varžovas - kol kas rimčiausias. Žinojau, kad bus kietas. Pergalė tikrai saldi“, - pripažino ir pats lietuvis.
Dar prieš metus D.Avanesijanas kovėsi dėl WBA pasaulio čempiono diržo ir tada tik teisėjų sprendimu nusileido Lamontui Petersonui. Dar prieš tai rusas buvo įveikęs bokso legendą Shane’ą Mosley.
Tokia įtikinama pergalė prieš tokio lygio varžovą dar labiau sustiprino ir taip stiprias E.Kavaliausko akcijas - nenumaldomai artėja diena, kai lietuvis pats stos į kovą dėl pasaulio čempiono diržo.
Sugrįžta ramus
Į ringą kovotojai visada lipa pasirinkę savo dainą. Tačiau E.Kavaliauskas šį kartą iki paskutinės minutės nežinojo, ar arenoje suskambės daina, kuri lietuvį įkvepia kilti į mūšius.
Kovą transliavo ESPN kanalas, kuris pats diktuoja sąlygas - leidžia tas dainas, kurios tinka ir patinka.
„Prasidėjus išėjimui, paleido mano dainą ir viduje viskas pradėjo virti. Ta daina man primena Lietuvą ir jos dažnai klausau. Į ringą lipau visas užsivedęs“, - prisiminė E.Kavaliauskas.
Ta daina - bendras Svaro ir Aistės Smilgevičiūtės darbas „Užkeikimai veikia“.
Lietuvos ilgesį boksininkas netrukus numalšins - jau šią savaitę sugrįš ir su šeima bus iki pat Šv. Velykų.
„Jau prieš kovą žinojau, kad grįšiu namo, bet stengiausi per daug apie Lietuvą negalvoti. Dabar ramia dūšia galiu grįžti į gimtinę“, - šypsosi jis.
Tėvai, su kuriais kovotojas susiskambina bent keletą kartų per savaitę, įspėjo - su šortais ir marškinėliais geriau negrįžk.
Du mėnesiai pragaro
Tai, ką žmonės mato ringe, tėra uoga ant torto viršūnės. Tai, ko jie nemato, ir sudaro visą kovą.
„Tai buvo du mėnesiai pasivaikščiojimo po pragarą“, - darbą, ruošiantis kovai, apibūdino E.Kavaliauskas.
Du mėnesiu jis kildavo iš lovos penktą ryto, o po valandos jau pradėdavo pirmas pratybas - bėgiodavo laiptais, stadione, Malibu pakrantėje esančiuose smėlio kalnuose, plaukdavo baseine.
„Baseine duodi tiek sprintų, kad išlipęs dar pusę valandos sėdi ir bandai atsigauti, sugrįžti į save, kad galėtum eiti į rūbinę“, - prisiminė jis.
Tada boksininkas keliaudavo namo, kur porą valandų pamiegodavo. Pabudęs ruošdavosi vakarinei treniruotei, o žmona jau būdavo paruošusi maistą. Jį E.Kavaliauskas suvalgydavo automobilyje, pakeliui į kitą miestelį, kur treniravosi su vienu geriausiu JAV boksininku Mike’u Garcia.
„Sparingai su juo buvo labai naudingi ir tikrai buvo sudėtingi. Atsidaužėme, kad net įkvėpti negali normaliai“, - tv3.lt vėlų vakarą pasakojo E.Kavaliauskas, gyvenantis Kalifornijoje.
Namo jis grįždavo tik devintą vakaro. Ir taip diena iš dienos, du mėnesius.
„Pasiruošimas būna daug sunkesnis, nei pati kova. Paskutinė savaitė jau būna psichologinė - turi pasiruošti, kad ringe veiktų galva“, - teigia boksininkas.
Kova dėl titulo
E.Kavaliauskas yra sudaręs sutartį su „Top Rank“ organizacija, po kurios vėliava kaunasi ir garsusis Manny Pacquiao.
Prieš lietuvio akistatą su D.Avanesijanu, įmonės prezidentas Bobas Aruma pagaliau užsiminė, kada suteiks šansą E.Kavaliauskui kovoti dėl pasaulio čempiono diržo.
„Pergalė jį pakeltų į elitinių kovotojų gretas. Nugalėjus D.Avanesijaną, Egiui reikėtų dar vienos kovos su rimtu varžovu. Tada jis galėtų pretenduoti į pasaulio čempiono diržą“, - teigė jis.
Pasak paties E.Kavaliausko, sekanti jo kova turėtų įvykti birželio pabaigoje arba liepos pradžioje. Jis dar nežino su kuo teks kautis, bet horizonte - žinomi veidai.
Jeigu viskas toliau klostysis palankiai, vėliau Lietuvos bokso žvaigždės lauks dvikova su Terrence’u Crawfordu arba Jeffu Horne’u. Jie balandį kausis dėl WBO pusvidutinio svorio kategorijos diržo.
Po tokių kovų čempionai ilsisi bent 4-5 mėnesius. Nugalėtojas diržą greičiausiai turės ginti prieš E.Kavaliauską.
„Ilgai laukiau šių kovų, jau kelis metus jų noriu. Galvoji, kad štai, „pagaliau esi ten, kur norėjai būti“.
Nepaisant visko, visiems varžovams visad ruošiuosi šimtu procentų, nesvarbu kas jie, kiek pralaimėjimų yra patyrę. Ringe gali visko nutikti, turi būti pasiruošęs. Noriu būti šiame lygyje, kur yra visi čempionai“.
Tapo medžiojamu
Devyniolikos pergalių serija ir nuožmūs, galingi smūgiai pradeda kurti E.Kavaliausko legendą bokso ringe. Po truputį, lietuvis, iš to, kuris pats nori sumedžioti ir nugalėti garsius varžovus, tapo tuo, kurį medžioja kiti.
„Taip, tas jaučiasi, - pripažįsta boksininkas. - Pats nesidomėjau, bet kovų rengėjai sakė, kad rusas labai daug kalbėjo, sakė, kad žino mano klaidas ir silpnybes, išstudijavo mane. Jis labai tikėjo, kad laimės, nokautuos mane. Kaip vėliau sakiau - prisišnekėjo.
Aš pats niekada nestudijuoju varžovų, nežiūriu, kokias klaidas daro. Tai trenerių darbas, o mano darbas - būti pasiruošusiam viskam. O varžovai tegu studijuoja mane, ieško silpnybių. Jeigu jas randa“.
O tų klaidų rasti - ne taip ir paprasta. Juodas darbas galiausiai atsiperka, o lietuvis kyla aukštyn su kiekviena kova.
„Esu tas senamadiškas žmogus, kuris niekada nepamiršta, kur buvo iš pradžių, nuo ko pradėjo. Koks tu bebūtum, kokių aukštumų nepasiektum, turi atsiminti, kad esi žmogus ir visi mes pradedame nuo nulio. Dauguma, kai pasiekia olimpą, pradeda pamiršti juodą darbą, kurį darė.
O aš viską pamenu, kaip buvo sunku treniruotis Lietuvoje, mėgėjų bokse nuo pat vaikystės. Tai įsispaudė giliai į širdį ir atsiminsiu visą gyvenimą tą juodą darbą“, - pasakoja E.Kavaliauskas.
Girdi šūkius
Kelią už Atlanto boksininkas pradėjo nedideliame Oksnardo miestelyje Kalifornijoje. Dabar jis persikraustė į šalia esantį Kamarilo miestą, kuriame gyvena apie 70 tūkst. žmonių.
„Čia šiek tiek geriau, ramiau ir švariau“, - pastebi jis.
E.Kavaliauskas čia įsikūręs su žmona Vitalija. Lietuvį savo vardo bokso akademijoje Oksnarde treniruoja bokso superžvaigždė Robertas Garcia, o veidą atpažįsta vis daugiau žmonių.
JAV jam prilipo „Mean Machine“ - nuožmiosios mašinos pravardė, kurią tenka išgirsti ir gatvėje.
„Būna smagu, kai miestelyje vaikštai ir priėję vietiniai prašo nusifotografuoti, būna šaukia per gatvę - „Mean machine“! Tai smagu ir paglosto širdelę, kai esi svetimoje šalyje ir praeiviai atpažįsta“, - šypsosi E.Kavaliauskas.
Jam vis dar trūksta Lietuvoje likusios šeimos ir draugų.
„Turiu žmoną, tai viskas gerai“, - džiaugiasi lietuvis. - Sunku, kada tėvai, sesė, draugai Lietuvoje, gali su jais pašnekėti tik internetu. Pasiilgsti jų, bet nuteiki save, kad taip turi būti, tu turi būti čia ir viskas“.
Pasiaukojimas dėl tikslo vis labiau atsiperka - „Mean Machine“ kyla į bokso aukštumas, kuriose joks lietuvis dar nėra buvęs.
