Šios veislės arkliai buvo ne tik puikūs palydovai mūšiuose, bet ir nepamainomi pagalbininkai ūkio darbuose. Jie gali nurisnoti 80–100 km per dieną, todėl Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žemaitukai buvo puiki susisiekimo priemonė.
Tai viena seniausių veislių Europoje, žinoma jau nuo VI-VII amžiaus. Manoma, kad žemaitukų veislė kilo iš Rytų stepėse kadaise gyvenusių laukinių arklių tarpanų. Ilgainiui, šią veislę pradėjus kryžminti su kitų veislių arkliais, atsirado du žemaitukų veislės tipai – dabartinis stambusis ir smulkusis.
Žemaitukų augintojų asociacijos duomenimis, šie arkliai labai gerai perduoda palikuonims per šimtmečius genuose įsitvirtinusias savybes: nereiklumą, kantrumą, tvirtą sudėjimą, energingą temperamentą ir dailią išvaizdą. Tai yra neįkainojamas Lietuvos arklininkystės genetinis fondas.
Praėjusio amžiaus pabaigoje kilo veislės išnykimo grėsmė, tad žemaitukus pradeta saugoti ir puoselėti. Siekant atgaivinti žemaitukų žinomumą, prieš keletą metų istorijos ir žirgų mylėtojų iniciatyva surengtas raitelių žygis, kurio metu aktyvūs šios veislės gerbėjai pasiekė Juodąją jūrą ir įrodė, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žirgai iš tiesų galėjo atsigaivinti sūriu jūros vandeniu.
LT100 keliautojai susipažinti su žemaitukais gali Pakruojo dvare, kuriame lankytojus pasitinka Karkasas ir Topazas. Pastarieji žirgai – ekspedicijos prie Juodosios jūros dalyviai, bandos vedliai. Savaitgaliais, gyvojo muziejaus metu kiekvienas svečias gali ne tik su jais susipažinti, bet ir pajodinėti!
Žemaitukus paglostyti galite ir Kurtuvėnų regioninio parko žirgyne, pajodinėti Širvintų rajone esančiose giriose kartu su Česlovo Marcinausko (žirgynas Namelis prerijose) auginamais žemaitukais ar stebėti šios veislės pasirodymą Sartų žirgų lenktynėse. Žirgininkystės ūkių, kuriuose auginami vienintelės lietuviškos veislės arkliai, rasite praktiškai kiekviename Lietuvos regione.
Dovanok savo kelionę Lietuvai www.100kelione.lt