Valdžios tikinimai, kad potvynio Krasnodaro krašte priežastis nebuvo avariniai hidrotechnikos įrenginiai, nei vandens nuleidimas iš dirbtinių rezervuarų, buvo patvirtinti moksliškai.
Ištyrę nuotraukas iš kosmoso, specialistai priėjo prie išvados, kad septynių metrų aukščio banga, užliejusi Krymską, kilo dėl vandens susidūrimo su kliūtimis.
Laboratorijos vadovas Levas Denisovas išnagrinėjo nuotraukas, kosmonautų padarytas liepos 9, 10 ir 11 dienomis. „Mums buvo perduotos 144 detalios ir panoraminės regiono nuotraukos. Kol kas mes panaudojome 34. Kitas išanalizuosime per artimiausias dienas. Bet vaizdas iš dalies jau aiškus“, – papasakojo mokslininkas.
Rusijoje praūžė potvynis (nuotr. Balsas.lt)
„Liepos 6 dienos vakarą Krymsko rajone iškrito 65 milimetrai kritulių. Jie viršijo įsigėrimo į gruntą normą. Naktį nuo liepos 6-os į 7-ą stiprus vėjas pridėjo dar 156 milimetrus. Vandens apimtis, kuri pasiekė Krymską, sudarė apie 50 mln. kubinių metrų. Pakeliui vandens srautas susidūrė su kliūtimi – geležinkeliu ir tiltu. Nuo čia iki miesto – 2,2 kilometrai. Bėgančiam vandeniui teliko 30 metrų tarp tilto atramų. Atrodytų, nemažai. Tačiau kai bėga toks srautas su šakomis, medeliais, akmenimis, šių vartų pločio nepakanka“, – paaiškino ekspertas.
Jo teigimu, anga buvo užkimšta šiukšlėmis ir susidarė tarsi pylimas, pradėjo kauptis vanduo. Kažkurią akimirką kliūtis buvo pralaužta ir vanduo su spaudimu nukrypo miesto link. Tai buvo pirmoji nedidelė banga. Kai 23 h liūtis sustiprėjo, situacija kartojosi. Svarbiausia, artėdamas prie Krymsko, vanduo susidūrė su dar viena kliūtimi.
„Pietinėje Krymsko pakraščio dalyje paraleliai trasai A-146 ir statmenai Adagumo upei yra greitkelis. Jo aukštis virš upės – apie 7 metrus. Čia ir buvo kritinė akimirka. Kelyje susiformavo 800 metrų pylimas. Vandens praėjimui vartai buvo kaip ir dideli – 80 metrų, tačiau ši plati anga ėmė užsiteršti smulkiomis ir stambiomis šiukšlėmis ir galų gale buvo visiškai užsikimšo. Kai didelis vandens kiekis prasiveržė pro šį pylimą, gigantiška septynių metrų banga puolė į miestą ir jį užtvindė“, – paaiškino mokslininkas.
Jis pažymėjo, kad neverta visą kaltę dėl tragedijos užkrauti šiam susiformavusiam pylimui, tačiau jis, specialisto manymu, atliko svarbų vaidmenį.
