Paprastai ramioje P.Cvirkos aikštėje susibūrę atvykėliai nors ir painiodami linksnius, stengėsi kalbėtis lietuviškai. Į renginį, kuriuo siekta suteikti progą pabendrauti atvykėliams ir vietos gyventojams, atėjo nemažai su jais dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovų, o vietos gyventojų užsuko vos keliolika.
Skambant šokių muzikai, aplink aikštę ar žaisti stalo futbolo būriavosi vaikai. Vėjo gūsiai su lietumi kartkartėmis priversdavo susirinkusiuosius slėptis po medžiais, kur jie vaišinosi atsineštomis vaišėmis, paruoštomis pagal savo gimtųjų šalių receptus, ir, rodos, neprarado geros nuotaikos.
Vis dėlto geras susirinkusiųjų emocijas gaubė kai kurių imigrantų prisiminimai apie sunkias pirmąsias dienas Lietuvoje. Kiti pabėgėliai vis dar laukia galimybės tvirčiau atsistoti ant kojų.
Nevyriausybininkai pastebi, kad pabėgėliams Lietuvoje pritapti sudėtinga dėl nedidelių pašalpų, o darbą susirasti trukdo neigiamas lietuvių požiūris.
Lietuviams talkinęs afganistanietis laukia prieglobsčio
Afganistanietis Mohammedas Osmanas ant nuošalesnio suoliuko sėdėjo vienas. Jis teigė atėjęs į pikniką, nes pirmiausia norėjo susitikti su žurnalistais.
35-ių vyras sako savo šalyje prieš dešimtį metų talkinęs Lietuvos kariams, dirbdamas vertėju, o dabar bijo jam gręsiančio pavojaus iš atsigaunančio Talibano ir aktyviau veikiančių grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojų.
Į Lietuvą prieš kelis mėnesius atvykęs M.Osmanas sakė negalintis įsidarbinti, kol jam nebuvo suteiktas prieglobstis, kurio laukia jau du mėnesius. Jis tvirtino kol kas negaunantis jokių valstybės išmokų, o santaupos eina į pabaigą.
„Aš dirbau jūsų kareiviams Afganistane ir padėjau išgelbėti jų gyvybes, bet Lietuvos vyriausybė mane ten paliko“, - sakė afganistanietis.
„Pas jus dabar atvyksta daug sirų ir irakiečių, jie gauna pašalpas ir prieglobsčio sulaukia per dvi savaites, nors Lietuvai nepadarė nieko. O į tokius kaip aš jūsų valdžia dabar nekreipia jokio dėmesio“, - pridūrė jis.
M.Osmanas į Lietuvą atvyko išgirdęs, kad šalyje pernai prieglobstį gavo kitas Afganistano pilietis, Abdulas Basiras Yoususi.
Į šalį A.B.Yoususi perkeltas po to, kai internete viešai pasiprašė prieglobsčio, būdamas stovykloje Graikijoje. Paskelbtame vaizdo įraše afganistanietis tikino mylintis Lietuvą ir norintis joje gyventi. Lietuvių kalbą jis išmoko vertėjaudamas Lietuvos kariams Goro provincijoje.
Lietuvoje prieglobsčio prašo nedaug afganistaniečių. Anksčiau daugiausiai priimdavusi žmones iš Rusijos, Čečėnijos ar Ukrainos, Lietuva šiuo metu įgyvendina Europos Sąjungos (ES) pabėgėlių perkėlimo programą, pagal kurią užpernai įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius.
Antradienio piknike nebuvo nei vieno pagal šią programą perkelto imigranto, nurodė renginyje organizavusio Raudonojo Kryžiaus atstovai.
Prieš aštuonerius metus su neįgaliu vyru į Lietuvą atvykusi 35-ių Guvani sakė, kad būtų negalėjusi išgyventi be šios organizacijos ir Vakarų Europoje gyvenančių giminių paramos.
Čečėnė tvirtino šiuo metu nedirbanti, tačiau teigė ir toliau ketinanti likti Lietuvoje.
„Atvažiuojant mums buvo ir dabar yra svarbu, kad ten, kur gyvename, būtų tiesiog ramu ir saugu“, - sakė savo pavardės nenorėjusi viešinti moteris.
Trukdo vietinių požiūris, mažos pašalpos
Su pabėgėliais dirbantys nevyriausybininkai teigia, kad imigrantams Lietuvoje sunkiausia yra susirasti darbą ir būstą tiek dėl vietinių lietuvių požiūrio, tiek dėl per mažos valstybės paramos.
Pernai balandį atlikti bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa rodo, jog pabėgėlių priėmimui visiškai nepritaria 46 proc. Lietuvos gyventojų. Beveik 49 proc. apklaustųjų pritaria pabėgėlių priėmimui su tam tikromis išlygomis, o maždaug 5 proc. tam pritaria besąlygiškai.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė teigė, jog nėra recepto, kaip pakeisti lietuvių požiūrį į pabėgėlius per trumpą laiką.
„Kai tie žmonės atsidurs mūsų bendruomenėse, kai taps mūsų kaimynais, kai pamatysime, kad jų svajonės ir tikslai yra tokie patys, kaip mūsų, (...) tada tai keisis“, - sakė ji.
Šiuo metu į savivaldybes persikėlusių pabėgėlių vienkartinė išmoka siekia 204 eurus. Dar po tokią pačią sumą jiems moka per pirmąjį integracijos pusmetį, o vėliau pašalpa mažėja perpus.
„Pabėgėlių integracijos sistema ir finansinė parama neįgalina jų išlaikyti būsto ir gyventi, kol jiems pavyks susirasti darbą“, - teigė G.Guzevičiūtė.
Su pabėgėliais dirbančių nevyriausybinių organizacijų duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 300 - 500 prieglobstį gavusių asmenų. Nors per beveik dvejus metus vykdydama ES pabėgėlių perkėlimo programą Lietuva priėmė 344 asmenis, dauguma jų išvyko į turtingesnes Vakarų Europos šalis.
Dvylika metų Lietuvoje gyvenantis afganistanietis Amanulas Samarodinas irgi pripažįsta iš pradžių svarstęs apie kraustymąsi į Vokietiją.
„Bet aš galvoju, gerai čia. Ramu gyventi, biškį mažiau pinigų, bet svarbu, kad turi gyvenimą, turi vaiką, šeimą“, - sakė Kaune gyvenantis picų kepėjas.
